Irãko kãras, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovaujamos valstybių koalicijos karas su Iraku. Vyko 2003–11.
Karo priežastys
Po 2001 Rugsėjo vienuoliktosios teroro aktų Niujorke ir Vašingtone dar labiau pablogėjus JAV ir Irako (jį JAV kaltino terorizmo rėmimu bei masinio naikinimo ginklo turėjimu) santykiams, 2002 Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją Nr. 1441, kuria pareikalauta, kad Irako prezidento S. Huseino režimas besąlygiškai bendradarbiautų su Jungtinių Tautų komisijos kariniais inspektoriais, skubiai ir visiškai nusiginkluotų. Krizę spręsti diplomatiniais būdais ir tęsti karinių inspektorių darbą Irake reikalavo kai kurios didžiosios valstybės (Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija) bei Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, bet Irakui vengiant vykdyti reikalavimus JAV prezidentas G. W. Bushas 2003 03 18 paskelbė ultimatumą: S. Huseinas per 48 valandas turi atsisakyti įgaliojimų ir išvykti iš Irako.
Tikslas ir pajėgos
Baigiantis nurodytam terminui G. W. Bushas pasirašė įsakymą pradėti karinę operaciją (tikslas – sunaikinti Irako masinio naikinimo ginklo potencialą ir nuversti S. Huseino režimą). Kariniams veiksmams pritarė 50 valstybių; karių pasiuntė 19 šalių, daugiausia – JAV (242 000 žm.), Didžioji Britanija (45 000 žm.) ir Australija (14 000 žm.); sąjungininkai turėjo 6 lėktuvnešių grupes (72 kariniai laivai), 700 karinių lėktuvų, šarvuotosios technikos. Irako ginkluotosiose pajėgose buvo 430 000 karių (iš jų apie 30 000 gvardijos kariai), 2200 tankų, 220 karinių lėktuvų.
Karo veiksmai
2003 03 20 iš Kuveito pradėta karinė operacija Irako laisvė: buvo bombarduojami ir raketomis apšaudomi šalies strateginės reikšmės taikiniai, kariniai objektai, miestai. Irako kariuomenė raketomis atakavo JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgas Kuveite, norėdama užmaskuoti galimus bombardavimų taikinius, padeginėjo naftos telkinius bei naftos pripildytus kanalus. 03 21 buvo pradėta sausumos karinė kampanija – iš Kuveito 2 kryptimis puolė sąjungininkų sausumos pajėgos: Didžiosios Britanijos – al Basros link, JAV – pietryčių bei pietvakarių kryptimis Bagdado link. 04 09 užimtas Bagdadas, 04 14 – Tikritas (S. Huseino gimtinė).
Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė Irake (2003 03 22)
Jungtinių Amerikos Valstijų kariškiai Bagdade, prie S. Huseino paminklo, kuris netrukus buvo nuverstas (2003 04 09)
Irako kariuomenės pasipriešinimas buvo silpnas; naudota savižudžių teroristų išpuoliai, partizaninės kovos būdai. Koalicijos pajėgos nesugebėjo užtikrinti tvarkos ir saugumo, todėl šalyje prasidėjo plėšikavimai ir grobstymai. 05 01 JAV paskelbė apie karo pabaigą.
Karo nuostoliai ir padariniai
Per Irako karą žlugo S. Huseino režimas (besislapstantis diktatorius 2003 12 13 suimtas ir įkalintas). 2003 03 20–05 01 žuvo 141 koalicijos karys. Iki 2005 05 žuvo 1560 koalicijos karių, apie 10 000 Irako civilių gyventojų.
Karas destabilizavo padėtį Irake: 2005 viduryje tebevyko partizanų grupuočių pasipriešinimas, savižudžių teroristų išpuoliai prieš koalicijos karius ir su proamerikietiška Irako administracija bendradarbiaujančius irakiečius, grobiami ir žudomi Irake dirbantys užsienio šalių piliečiai (reikalaujama, kad įkaitų valstybės išvestų iš Irako savo karinius kontingentus). Po teroristinių išpuolių Madrido priemiesčio traukiniuose (2004 03; žuvo 191 žm.) visuomenei reikalaujant iš Irako 2004 04 išvestos Ispanijos karinės pajėgos (1300 žm.), netrukus tą patį padarė Dominikos Respublika, Filipinai, Hondūras, Nikaragva, Norvegija, 2007–09 – dauguma kitų šalių. 2004 10 JAV ginklų inspektorių grupė paskelbė, kad Irake masinio naikinimo ginklų nerasta. S. Huseinas buvo nuteistas ir 2006 12 30 Bagdade pakartas.
Koalicijos pajėgos nesugebėjo Irake įtvirtinti taikos – prasidėjo pilietinis karas tarp religinių grupuočių. JAV kariai iš Irako išvesti 2011 12.
Irako karas ir Lietuva
Nuo 2003 04 Irake tarnavo kariai iš Lietuvos: 8 logistikos specialistai (iki 2003 11), 4 karo medikai (iki 2003 06), 114 karių, iš jų 53 karių būrys LITCON‑4 Danijos batalione (iki 2008 08), 49 karių būrys LITDET‑3 Lenkijos divizijoje (iki 2006 01).
290