Irena Staniūnienė

Staninienė Irena 1954 02 19Vilnius, lietuvių architektė restauratorė. 1977 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1977–2002 dirbo Paminklų restauravimo institutete Vilniuje (iki 1993 veikė įvairiais pavadinimais), nuo 1999 projektavimo grupės vadovė. Nuo 2002 bendrovės Lietuvos paminklai Vilniuje vyriausioji architektė ir projektavimo darbų vadovė, bendrovei tapus valstybine įmone – projektavimo tarnybos vyriausioji architektė. Svarbiausi projektai: Minčios (Utenos rj.) malūno restauravimas ir pritaikymas poilsio bazei (1982), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pastatų restauravimas (1989), Signatarų namų restauravimas ir pritaikymas muziejui (1998; abu Vilniuje), Rozalimo (patvirtintas 2001), Žeimelio (patvirtintas 2002) specialusis planas, Biržų aikštės rekonstrukcija (2004; visi trys su vyru architektu E. K. Staniūnu), Kražių kolegijos restauravimas, rekonstravimas ir pritaikymas kultūrinei paskirčiai (su architektais A. Lainauskaite, R. Zilinsku, 2010; pastarųjų 4 projekto vadovė), Pakruojo dvaro sodybos tilto-užtvankos restauravimas ir atstatymas (su konstruktoriais J. Mendelevičiumi, T. Lapieniu, inžinieriumi hidrotechniku J. Lukošiūnu, 2001), Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos pastatų Vilniuje rekonstravimas (abiejų ir projekto vadovė; nuo 2006), sinagogos Vilniuje Gėlių gatvėje restauravimas (su architekte R. Olišauskaite, konstruktore Ž. Šulskaite-Bekere; ir projekto vadovė, 2014), Vilniaus senojo teatro (buv. Lietuvos rusų dramos teatras) pastatų kapitalinis remontas, rekonstravimas (projekto vadovė, 2016), Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios fasadų restauravimas (su architekte I. Vilkaityte, 2017). Buvo projekto vadovė rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus (Plungės dvaro sodybos, su architekte G. Kirdeikiene, 2010), Ukmergės senamiesčio, Klaipėdos senamiesčio ir istorinės dalies (visi su architektu D. Bagdonavičiumi, 2006–10) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planus.