irigãcija (lot. irrigatio – drėkinimas, laistymas), gydymo metodas – kūno paviršiaus, ertmės gleivinės ar audinio vilgymas, plovimas gydomuoju tirpalu. Per irigaciją šalinami pūliai, bakterijų nuodai, žuvusios audinių ląstelės, nuplaunama dalis bakterijų, radioaktyviosios medžiagos, rūgštys, šarmai, smulkūs svetimkūniai. Irigacija malšina uždegimą, skausmą, skatina audinių regeneraciją. Drėkinama antibiotikų, kalio permanganato, novokaino, valgomosios druskos, fiziologiniu, silpnu rūgšties, šarmo tirpalu. Išoriniai audiniai plaunami specialiu švirkštu, giliau esantys – kateteriu. Irigacija dažniausiai taikoma chirurgijoje, urologijoje, ginekologijoje, otorinolaringologijoje.
2271