irklãvimas, sporto šaka – lenktynės sportinėmis irklinėmis valtimis.
Taisyklės
Lenktyninė valtis siaura, ilga, žemais lygia apkala (medine ar plastikine) šonais, su deniu. Irklo ilgis 285–385 cm, masė 3,5–4 kilogramai. Irkluojama sverto principu veikiančiais pritvirtintais vienmenčiais irklais, sėdint ant judamų sėdynių nugara judėjimo kryptimi.
Valtys būna 8 klasių: pavienės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 1 irklu: dvivietė su vairininku (2+, valties masė nuo 32 kg, vidutinis ilgis 10,4 m; tik vyrų) ir be jo (2–, masė nuo 27 kg, vidutinis ilgis 10,4 m), keturvietė su vairininku (4+, masė nuo 51 kg, vidutinis ilgis 13,4 m; tik vyrų) ir be jo (4–, masė nuo 50 kg, vidutinis ilgis 13,4 m), aštuonvietė su vairininku (8+, masė nuo 96 kg, vidutinis ilgis 19,9 m, sudedama iš 2 dalių); porinės valtys, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 2 irklais: vienvietė (1×, masė nuo 14 kg, ilgis nuo 7,2 m, vidutinis 8,2 m), dvivietė (2×, masė nuo 27 kg, vidutinis ilgis 10,4 m), keturvietė (4×, masė nuo 52 kg, vidutinis ilgis 13,4 m). Lenktynės vyksta tiesioje trasoje daugiau kaip 2 m gylio ramiame vandenyje, kiekvienai valčiai skiriama 12,5–15 m pločio juosta, vienu metu gali startuoti 6–8 valtys. Vyrai ir moterys lenktyniauja 2000 m nuotolyje.
Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkės Birutė Šakickienė (kairėje) ir Kristina Poplavskaja (2000)
Istorija
Irklavimas atsirado Didžiojoje Britanijoje. 1715 čia surengtos pirmosios lenktynės, nuo 1829 organizuojamos tradicinės regatos. 19 a. viduryje irklavimas jau buvo kultivuojamas daugelyje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. 1892 įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (pranc. Fédération Internationale des Sociétés d’Avirons, FISA), kuri 2023 vienijo 157 šalis. Pirmasis irklavimo Europos čempionatas surengtas 1893, į olimpinių žaidynių programą irklavimas įtrauktas 1900 (vyrų) ir 1976 (moterų); pasaulio čempionatai rengiami nuo 1962 vyrų ir nuo 1974 moterų, nuo 1974 jie rengiami kasmet. Irklavimas daugiausia kultivuojamas Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
Lietuvoje
1963 Lietuvos vyrų aštuonvietė su vairininku (iš kairės į dešinę): J. Larinsonas (vairininkas), R. Vaitkevičius, A. Bagdonavičius, Z. Jukna, J. Suslinas, V. Sterlikas, V. Briedis, P. Karla, J. Jagelavičius
Lietuvoje irklavimas – viena seniausių sporto šakų. 1885 Klaipėdoje įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Neptūnas, 1912–13 Šilutėje – irklavimo klubas. 1920 įsteigta Vilniaus irklavimos draugija. 1931 prie Lietuvos jachtų klubo (Kaunas; įkurtas 1921) įsteigta irklavimo sekcija. 1932 Klaipėdoje įvyko pirmosios Lietuvoje irklavimo tarptautinės varžybos. 1932–36 Kaune veikė Kipro irklavimo klubas. 1937 irkluoti pradėjo ir moterys. 1940 Kaune įvyko pirmosios Lietuvos irklavimo pirmenybės, nuo 1948 rengiamos kasmet. 1945 įkurta Lietuvos irklavimos federacija, 1991 priimta į Tarptautinė irklavimo federaciją. Nuo 1962 Trakuose kasmet rengiamos tarptautinės Gintarinių irklų regatos. 2002 Galvės ežere (Trakai) surengtas pasaulio jaunių irklavimo čempionatas. Lietuvos irkluotojai (iki 2005) SSRS čempionatuose laimėjo 381 medalių (151 aukso, 117 sidabro, 113 bronzos), Europos 81, pasaulio 37 ir olimpinėse žaidynėse 14 medalių (6 sidabro, 8 bronzos).
Olimpinėse žaidynėse 1960 (Roma) sidabro medalius iškovojo A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (2+), 1968 (Meksikas) bronzos – A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna (8+), 1976 (Montréalis) sidabro – V. Butkus (4×) ir Klavdija Koženkova (8+), bronzos – G. Ramoškienė ir L. Kaminskaitė (2×), 1980 (Maskva) bronzos – J. Narmontas ir J. Pinskus (8+), 2000 (Sidnėjus) bronzos – Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (2×), 2016 (Rio de Žaneiras) sidabro – M. Griškonis ir Saulius Ritter (2×), bronzos – Donata Karalienė (Vištartaitė) ir Milda Valčiukaitė (2×).
olimpinių žaidynių sidabro medalininkai M. Griškonis (kairėje) ir S. Ritter apdovanojimo ceremonijoje Rio de Žaneire (2016)
Pasaulio čempionatų medalininkai: 1962 sidabro medalį (1964 dar ir didįjį Henley regatos prizą) iškovojo A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, Petras Karla, Ričardas Vaitkevičius (8+), 1966 sidabro – A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna (4–), 1974 – G. Šidagytė-Ramoškienė (1×), 1975 sidabro – Antanas Čikotas (8+), bronzos – G. Šidagytė-Ramoškienė (1×), L. Kaminskaitė (4×) ir V. Butkus (4×), 1978 sidabro – L. Kaminskaitė (2×), 1981 aukso – Zigmantas Gudauskas, J. Narmontas, S. Norušaitis, J. Pinskus, Vladimiras Nižegorodovas (8+), R. Baltutytė (8+), 1983 bronzos – J. Narmontas, J. Pinskus, V. Nižegorodovas (4+) ir Angelė Kulikauskaitė ir Fedosija Kaleinikova (4+), sidabro – S. Norušaitis (2+), 1985 aukso – Sigitas Kučinskas (4+) ir J. Pinskus (8+), sidabro – J. Narmontas (4–), 1986 aukso – V. Cesiūnaitė-Bagdonienė (8+), sidabro – J. Pinskus, Zigmantas Gudauskas (8+); 1987 sidabro ir 1990 bronzos – Sigitas Kučinskas ir J. Narmontas (4–). Europos čempionatų prizininkai: 1961 A. Bagdonavičius, Z. Jukna, vairininkas Gerdas Morkus (2+) laimėjo pirmą, 1963 Eugenijus Levickas, Romualdas Levickas, Povilas Liutkaitis, Celestinas Jucys (4+) – trečią vietą, 1963, 1965 ir 1967 Vilniaus Žalgirio moterų aštuonvietė tapo čempionėmis, 1964 ir 1966 – vicečempionėmis (I. Bačiulytė, Stasė Bubulytė (1963–66), Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė (1963–65), A. Perevoruchova, L. Semaško, R. Tamašauskaitė, G. Strigaitė (tik 1963), Aldona Klimavičiūtė (1964), Aldona Čiukšytė (1965–67), Klavdija Koženkova (1966–67), Genė Galinytė (1967), vairininkės O. Vaisietaitė (1966), Jūratė Narvydaitė; 1967), A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karla, R. Vaitkevičius (8+) 1963 ir 1964 laimėjo antrą, A. Bagdonavičius, J. Jagelavičius, Z. Jukna 1965 (4–) – pirmą, 1967 (4+) – pirmą, 1966 Sofija Grucova (4×) – antrą, 1968 – trečią, 1967 ir 1969 – pirmą, 1969 J. Jagelavičius, Z. Jukna, L. Subačius (8+) – antrą, G. Šidagytė-Ramoškienė (1×) 1969 ir 1973 – pirmą, 1967 ir 1970 – trečią vietą, Apolinaras Grigas, Benjaminas Nacevičius, Mindaugas Vaitkus 1971 (8+) – trečią, 1973 (4–) – antrą, 1973 V. Butkus (1×) – antrą vietą. Kiti žymiausi irkluotojai, pasaulio, Europos čempionai ir prizininkai: Aurimas Adomavičius, Martynas Džiaugys, Žygimantas Gališanskis, Dominykas Jančionis, Rolandas Maščinskas, Dovydas Nemeravičius. 2004 Lietuvoje irklavimą kultivavo 1115 sportininkų, dirbo 39 etatiniai treneriai, 3 tarptautinės kategorijos teisėjai, veikė 14 sporto mokyklų skyrių ir klubų, 6 nuolatinės bazės (Trakų, Vilniaus, Kauno, Birštono, Šiaulių ir Klaipėdos), 2021 irklavimą kultivavo 734 sportininkai, dirbo 32 treneriai, 5 tarptautinės kategorijos teisėjai, veikė 19 irklavimo sporto bazių.