iškastniai augala, augalai, kurie augo Žemėje geologinėje praeityje. Jų likučių randama Žemės plutoje. Dumbliai ir samanos dažnai randami ištisi, stuomeninių augalų – dažniausiai tik dalys: stiebo, žievės, lapų, žiedų, vaisių gabalėliai, sėklos, sporos, žiedadulkės. Iškastinių augalų ir jų atspaudų randama dažniausiai pelkių, ežerų, upių nuogulose, kalkinėse ir silikatinėse versmių nuosėdose, gintare, lavoje. Prekambro ir kambro dariniuose randama melsvadumblių liekanų, ordoviko ir silūro dariniuose – psilofitų, devono dariniuose – sėklinių paparčių, kordaitų, sporinių induočių, karbono ir permo dariniuose – pataisų, asiūklių, paparčių, lepidodendrų, sigiliarijų, mezozojaus dariniuose – benetitų, ginkmedžių, spygliuočių, kai kurių magnolijūnų, kainozojaus dariniuose – daugiausia dabar augančių augalų liekanų. Tik nedaugelis geologinėje praeityje klestėjusių augalų rūšių tebeauga dabar, yra reliktinės (Taxodium, Ginkgo, Liriodendron genčių rūšys). Iš iškastinių augalų susidarė kai kurios naudingosios iškasenos (durpės, akmens anglys, skalūnai), diatomitų klodai (iš titnagdumblių šarvų). Iškastinius augalus tiria paleobotanika. Iškastinių augalų tyrimas teikia duomenų apie praeities augalus, augalinės dangos pasiskirstymą, augalų evoliuciją, padeda nustatyti uolienų, nuogulų, nuosėdų sluoksnių amžių. Lietuvoje iškastiniai augalai aptinkami nuo devono.
2271