pirmojo Malaizijos islamiškojo banko Bank Islam Malaysia Berhad (įkurtas 1983) pastatas Labuano saloje
islãmiškoji bankininkỹstė, bankininkystė be palūkanų, atitinkanti islamo religines normas. Šių normų griežtumas reglamentuojant islamiškųjų bankų veiklą gali skirtis įvairiose šalyse (t. p. ir tose, kurios nepriklauso islamo pasauliui).
Veiklos principai
Islamiškoji bankininkystė remiasi islamo komercine teise (arabų kalba Fiqh al-Muamalat), jai būdingi 2 pagrindiniai principai: draudimas investuotojams mokėti ir paskolų davėjams mokėti ir imti palūkanas (arabų kalba riba) ir pelno arba nuostolių pasidalijimas tarp bankų ir jų klientų (indėlininkų ir paskolų gavėjų).
Islamiškieji bankai, teikdami paskolas verslininkams ir įmonėms, gauna už tai ne palūkanas, bet šių verslininkų ir įmonių būsimojo pelno dalį, kurios tam tikrą dalį bankas vėliau perveda savo indėlininkams (jie už indėlius t. p. negauna palūkanų). Jeigu verslo subjektas, pasiėmęs paskolą iš islamiškojo banko, per ataskaitinius metus negauna jokio pelno, jis neprivalo nei mokėti palūkanų, nei grąžinti paskolos dalies, t. y. verslo nesėkmės atveju bankas negauna jokios naudos. Tokiu būdu investiciniams projektams teikiamų paskolų riziką pasidalija skolininkas, jam paskolą suteikęs bankas ir šio banko indėlininkas. Banko darbuotojai turi būti itin aukštos kvalifikacijos, kad tinkamai įvertintų verslininko, kuriam skolinama, projekto patikimumą. Islamiškieji bankai t. p. teikia išperkamosios nuomos ir kitas finansines paslaugas, kurios nėra susijusios su palūkanų gavimu.
Kad būtų užtikrintas islamo komercinės teisės laikymasis, į banko priežiūros komitetą įeina religinė taryba (ją sudaro ne mažiau kaip 3 teisininkai, išmanantys islamo komercinę teisę), kuri peržiūri ir patvirtina visas operacijas, paslaugas, dokumentus, banko pasiūlymus prieš juos pateikiant klientui.
Islamiškojoje bankininkystėje finansiniai sandoriai pasižymi ryškia kultūrine etiško investavimo forma, pvz., draudžiamos investicijos į alkoholio, azartinių lošimų, kiaulienos gamybos, pornografijos ir kitas ekonomines veiklas, kurias draudžia islamas, t. p. į kitas finansų institucijas, kurios iš savo klientų ima palūkanas. Šie apribojimai kartais taikomi ir investicijoms į tabako, ginklų pramonę. Islamiškojoje bankininkystėje draudžiami ir būsimieji sandoriai. Islamiškieji bankai dalijasi gautu pelnu su neturtingiausiais visuomenės nariais (pagal Koraną 2,5 % metinių pajamų reikia paaukoti labdarai), tai leidžia užtikrinti tam tikrą socialinę lygybę. Dėl šių veiklos etinių principų Vatikanas yra nurodęs islamiškąją bankininkystę kaip sektiną pavyzdį Vakarų pasauliui.
Paplitimas pasaulyje
už musulmonų pasaulio ribų įkurto pirmojo islamiškojo banko Al Rayan Bank skyrius Londone
21 a. pasaulyje yra daugiau kaip 400 islamiškųjų bankų, jie veikia daugiau kaip 50 valstybių, kartais ir tose šalyse, kuriose musulmonai nesudaro gyventojų daugumos (bankininkai pastebi, kad dažnai tokių bankų klientais tampa ir kitų religijų atstovai, kuriuos žavi etinės islamiškųjų finansų nuostatos). Kai kurie tradiciniai komerciniai bankai (pvz., Didžiosios Britanijos HSBC Bank, Vokietijos Deutsche Bank, Šveicarijos UBS, Jungtinių Amerikos Valstijų Citigroup) turi padalinius, kurie teikia klientams islamiškosios bankininkystės paslaugas. Savo ruožtu didieji islamiškieji bankai atidaro padalinius Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2008 prasidėjusi pasaulinė finansinė krizė parodė, kad islamiškieji bankai krizėms atsparesni nei tradiciniai.
Irane, Pakistane ir Sudane visi bankai yra islamiškieji (Irane veikia didžiausias pasaulio islamiškasis bankas Bank Melli Iran, o iš viso Iranui tenka 6 iš 10 didžiausių tokių bankų pasaulyje). Kitose musulmoniškose šalyse (Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kitose Persijos įlankos valstybėse, Malaizijoje, Egipte, Turkijoje, Indonezijoje, Brunėjuje, Kazachijoje ir kitur) islamiškieji bankai veikia lygiagrečiai su tradiciniais, bet jų dalis bankininkystės sistemoje vis dar išlieka santykinai nedidelė (pvz., Persijos įlankos šalyse islamiškoji bankininkystė teikia iki 25 % visų bankininkystės paslaugų, Turkijoje – 5 %).
Islamiškieji bankai valdo apie 1,5 % viso pasaulio bankų turto (aktyvų), jų aktyvai 2019 sudarė daugiau kaip 3 trilijonus Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Islamiškoji bankininkystė plėtojasi gerokai sparčiau nei tradicinė; 2009–2013 jos aktyvai visame pasaulyje per metus vidutiniškai didėjo 17,6 %, 2018–2019 – 8 %. Beveik visi islamiškųjų bankų klientai yra musulmonai, bet patys bankai dažnai priklauso ne musulmonams, o Vakarų šalių finansų institucijoms, tai t. p. rodo didėjantį islamiškosios bankininkystės populiarumą, jos privalumų pripažinimą.
2014 pasaulyje t. p. veikė 943 islamiškieji investiciniai fondai, kurių valdomas turtas sudarė daugiau kaip 50 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, ir daugiau kaip 300 islamiškųjų mikrofinansavimo (nedidelių paskolų teikimo neturtingiesiems ir smulkiesiems verslininkams, kurie dėl savo sunkios padėties negali gauti paskolų bankuose) institucijų 32 šalyse.
Istorija
Pirmasis islamiškasis taupomasis bankas Mit-Ghamr Savings Bank įkurtas 1963 Egipte. 1968 Egipto vyriausybė jį uždarė, tačiau jo veikla visuomenėje buvo laikoma sėkminga – tuo metu, kai jis buvo uždarytas, šalyje jau veikė 9 tokio pobūdžio bankai. 1971 Egipte pradėjo veikti pirmasis šiuolaikiškas islamiškasis komercinis bankas Nasser Social Bank, 1979 Sudane – pirmoji islamiškoji draudimo bendrovė Islamic Insurance Company of Sudan.
1990 atsirado pirmieji islamiškieji investiciniai fondai. 1995 pasaulyje veikė 33 valstybiniai ir 40 privačių islamiškųjų bankų.
2000 Malaizijoje pradėtos leisti pirmosios islamiškosios obligacijos (arabų kalba sukuk).
2004 Didžiojoje Britanijoje įkurtas pirmasis islamiškasis komercinis bankas už musulmonų pasaulio ribų Islamic Bank of Britain (nuo 2014 Al Rayan Bank; aptarnauja šioje šalyje gyvenančius imigrantus musulmonus).
3202