ispãniškasis grpas (angl. Spanish Flu), gripo atmaina, greičiausiai išplitusi ir daugiausia aukų pareikalavusi pandemija. Epidemija plito 1918–20 visame pasaulyje. Jos metu mirė nuo 25 iki 50 mln. gyventojų. Mirusiųjų nuo gripo buvo daugiau nei žuvusiųjų per Pirmąjį pasaulinį karą. Ligą sukėlė gripo A(H1N1) virusas. Inkubacinis laikotarpis – 2–3 d., vėliau 3–5 d. reiškėsi simptomai: temperatūra, imuninės sistemos susilpnėjimas.
kareiviai, gydomi nuo ispaniškojo gripo (1918, Jungtinės Amerikos Valstijos)
Manoma, gripo protrūkis pirmiausia kilo Azijoje, ir visa tuometinė situacija gripo virusui padėjo ne tik mutuoti, bet ir daug lengviau plisti. Užsikrėtė apie 50 % tuometinio pasaulio gyventojų. Ispaniškasis gripas stipriai išplito Jungtinėse Amerikos Valstijose, mirčių skaičius ten buvo labai didelis. Maždaug per tris mėnesius šis gripas išplito Europoje. Nors viruso židiniu tapo Prancūzija, bet apie naująją epidemiją pirmiau pranešė Ispanijos spauda, dėl to gripas gavo ispaniškojo pavadinimą.
Pirmoji gripo banga 1918 pavasarį buvo labai užkrečiama, tačiau ne tokia pavojinga. Ji plito Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje. Antroji banga, kilusi tų pačių metų rudenį (ypač smogė Afrikai, Šiaurės Amerikai, Indijai), per keletą mėnesių nusinešė panašų skaičių gyvybių kaip 1347–51 Europoje siautėjęs maras. Gripo virusas mutavo ir tapo kur kas agresyvesnis, jo simptomai – sunkesni. Kai kurie ligoniai mirdavo vos po keliolikos valandų nuo ligos pradžios. Trečioji banga, su dideliu mirtingumu, sugrįžo į Europą jau 1919 ir tęsėsi lygiai metus, kol pandemija baigėsi.
Sietlo policija (1918 gruodis)
Amerikos Raudonojo Kryžiaus slaugytojai per ispaniškojo gripo epidemiją laikinai įrengtose palatose (1918, Oaklandas)
-gripo pandemija