išradmas, techninės problemos naujas sprendimas ar jo būdas; objektyvi (materiali) tokio sprendimo (minties) išraiška – gaminys ar gamybos būdas, kuriuo toks gaminys gali būti pagaminamas.

Išradimų skirstymas, patentas

Išradimai skirstomi pagal objektus: įrenginiai (aparatai, mašinų detalės, ryšių ir transporto priemonės, pastatų konstrukcijos ir kita), medžiagos (sudedamųjų dalių kompozicijos, santykis, ryšiai, būvis ir kita) ir būdai (nauji apdirbimo, perdirbimo, gamybos metodai ir operacijos bei žinomų būdų patobulinimas); pagal panaudojimo sritis: išradimai, skirti žmonių poreikiams tenkinti, įvairūs technologiniai procesai, chemijos, fizikos, mechanikos, statybos, medicinos, biotechnologijos ir kiti išradimai.

Išradimo teisinės apsaugos forma yra išradimo patentas, kurį išduoda valstybės įgaliota institucija (Lietuvoje – Valstybinis patentų biuras) ir kuris patento savininkui suteikia išimtines teises į išradimą.

Kriterijai

Išradimas turi atitikti šiuos kriterijus: naujumo, išradimo lygio, pramoninio pritaikomumo. Išradimas pripažįstamas nauju visame pasaulyje, jei jis yra nežinomas pagal technikos lygį (apie tokį išradimą nebuvo žinoma, viešai skelbta arba jis nebuvo pradėtas naudoti visame pasaulyje) iki tos dienos, kai išradėjas ar jo teisių perėmėjas pirmą kartą kreipėsi į valstybės įgaliotą instituciją dėl išradimo patento gavimo (išradimo teisinės apsaugos). Valstybės įstatymuose gali būti reikalaujama naujumo tik tos valstybės teritorijoje (lokalinis naujumas) arba tam tikroje susitarusių valstybių teritorijoje (regioninis naujumas).

Išradimas yra išradimo lygio, jei jis nežinomas tam tikros srities vidutinio lygio specialistui. Pramoninį pritaikomumą turi toks išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse.

Išradimais nelaikomi, patentai neišduodami

Išradimais nelaikomi gamtos dėsnių, gamtoje egzistuojančių medžiagų, fizikos reiškinių išaiškinimas ar atskleidimas (atradimai), abstrakčios idėjos – mokslo teorijos ir matematiniai metodai (gali būti saugomi pagal autorių teisės normas), gaminių išoriniai vaizdai (gali būti saugomi pramoninės nuosavybės teisės normomis), žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, kompiuterių programos, informacijos teikimo būdai (gali būti saugomi autorių teisės normomis).

Išradimo patentas neišduodamas tokiems išradimams, kurie yra žmonių arba gyvūnų gydymo terapiniai, chirurginiai, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdai (išskyrus atvejus, kai išradimo objektas yra medžiaga ar įrenginys, naudojami tiems būdams realizuoti); augalų ar gyvūnų veislės (augalų veislės pripažįstamos pramoninės nuosavybės objektu ir saugomos sui generis teisės normų) ar biologiniai jų išvedimo būdai, išskyrus mikrobiologinius augalų ar gyvūnų produkavimo būdus ar tokiais būdais gautus produktus; išradimams, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, dorovės ir humaniškumo principams.

Išradimų saugojimas

Išradėjui sutikus atskleisti savo išradimą visuomenei, valstybė išduodama išradimo patentą užtikrina išimtinių teisių į išradimą apsaugą (teisę drausti naudoti patentuotą išradimą be patento savininko sutikimo; patentų teisė). Išradimas saugomas tik toje valstybėje ar valstybėse, kuriose paprašyta išradimo teisinės apsaugos ir kurių atžvilgiu išduodamas išradimo patentas. Išradėjo teises į išradimą kiekvienoje valstybėje gina patentų įstatymai, kurie nustato objektus, pripažįstamus išradimu, išradimo patentabilumo sąlygas (kriterijus), išradimo patento gavimo procedūrą, patento galiojimo sąlygas (maksimalus patento galiojimo terminas – 20 metų, išskyrus atvejus, kai išradimas yra vaisto ar augalų apsaugos priemonės veiklioji medžiaga – šiuo atveju pasibaigus patento galiojimui gali būti išduotas papildomos apsaugos liudijimas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui), išradimo patento savininko teises ir jų gynimą.

Vienam išradimui ar išradimų grupei, kurią sieja bendra išradybos mintis, apsaugoti paduodama viena patentinė paraiška (išradimo vienumo principas), ją sudaro visuma dokumentų (prašymas išduoti patentą, išradimo aprašymas su apibrėžtimi, brėžiniai, referatas, pareiškimas dėl išradimo autorystės, mokestis už patentinės paraiškos padavimą ir kita), reikalingų išradimo patentui gauti. Išradimo esmę nusako išradimo apibrėžtis, kurią gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų, jie turi būti aiškūs, atitinkantys išradimo aprašymą ir išradimą nusakantys aprašyme esančiomis sąvokomis. Išradimo apibrėžtyje turi būti pateiktas išradėjui žinomas artimiausias analogas nurodant esminius požymius, kuriais išradimas sutampa ir skiriasi. Išradimo apibrėžtis nustato išradimo patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas.

Reglamentavimas

Išradimo teisinę apsaugą reglamentuoja 1883 Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, 1970 Patentinės kooperacijos sutartis (Lietuvoje abi įsigaliojo 1994), Pasaulio prekybos organizacijos 1994 Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (Lietuvoje įsigaliojo 2001), 1973 ir 2000 Europos patentų konvencija (Lietuvoje ratifikuota 2004).

Išradimų reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje 1928 buvo priimtas pirmasis išradimų teisinę apsaugą reglamentuojantis Išradimų ir patobulinimų įstatymas. 1994 priimtas Lietuvos Respublikos patentų įstatymas.

1682

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką