Įsruties apskritis

Įsrutiẽs apskrits (vokiečių k. Hauptamt Insterburg, nuo 1818 Kreis Insterburg), Prūsijos administracinis teritorinis vienetas. Sudarytas 1525 susikūrus Prūsijos kunigaikštystei. Apskritis buvo didžiausia Mažojoje Lietuvoje. Apėmė ~5600 km² plotą (~1/7 Prūsijos kunigaikštystės teritorijos) – buvusios Nadruvos žemės didžiąją dalį ir dalį buvusios Sūduvos vakarų. Centras – Įsrutis. Dėl atkaklių lietuvių kovų su Vokiečių ordinu apskrities teritorija buvo labai nusiaubta, išliko mažai autochtonų baltų. Apskrityje sukurta didžiausia Mažojoje Lietuvoje vokiečių dvarininkų žemėvalda.

Iki 1709–11 didžiojo maro bei bado, per kurį mirė ~70 000 žm., ir 18 a. pirmos pusės didžiosios vokiškosios kolonizacijos, iki 93 % apskrities gyventojų sudarė lietuviai (lietuvininkai), kiti – senbuviai vokiečiai, kolonistai lenkai bei mozūrai (pastarųjų 17–18 a. apsigyveno apskrities pačioje pietinėje dalyje). Iš to meto Mažosios Lietuvos apskričių Įsruties apskritis buvo labiausiai kolonizuota. 1736 duomenimis, iš 791 gyvenvietės 192 gyveno vieni lietuviai (24,3 %), 127 – vieni vokiečiai (16,1 %). Daugiausia vokiečių buvo apgyvendinta Gumbinės, Darkiemio, Geldapės ir Stalupėnų valsčiuose (jų buvo 29).

1736 valstybinių valstiečių (sudarė daugumą), turinčių ūkius, buvo: lietuvių šeimų 3139 (~52 %), kolonistų zalcburgiečių – 591, kitų vokiečių – 2303 šeimos (iš viso atvykėlių buvo 2894 šeimos). Kadangi daug lietuvių gyveno vargingai ir į ūkininkų sąrašus nepateko, lietuvininkai tuo metu dar sudarė 65–70 % apskrities gyventojų. Be Įsruties ir Geldapės miestų, 1722–25 miesto teises gavo Gumbinė, Darkiemis ir Stalupėnai.

1818 Įsruties apskrities teritorijoje buvo sudarytos Darkiemio, Geldapės, Gumbinės ir Stalupėnų apskritys; apskrities plotas sumažėjo iki 1220 km². 19 a. evangelikų liuteronų parapijų padaugėjo iki 13; jose pamaldos laikytos ir lietuvių kalba (iki kolonizacijos – vien lietuvių kalba, vokiečių kalba – kai kuriose parapijose ir retai). 19 a. pabaigoje lietuviškos pamaldos vykdavo jau tik kai kuriose parapijose. Oficialios statistikos duomenimis, apskrityje (be Įsruties miesto) 1825 gyveno 33 680 žm., iš jų lietuviškai kalbančių šeimynų narių buvo 10 110 (30 %), 1852 (su Įsruties miestu) atitinkamai – 58 300 ir 3890 (6,7 %), 1890 – 49 555 ir 1375 (2,8 %).

1939 Įsruties apskrities plotas buvo 1160 km², gyveno 48 710 žmonių. 1945 apskrities teritorija atiteko SSRS (nuo 1946 buvusi apskritis priklauso sudarytai Kaliningrado sričiai), Geldapės apylinkės – Lenkijai.

L: A. Matulevičius Įsruties apskrities XVIII a. pirmosios pusės gyventojų tautinė sudėtis ir žemėnauda / Praeities baruose Vilnius 1999.

415