Įsruts (vok. Insterburg, nuo 1946 rus. Černiachovsk), miestas Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, apie 80 km į rytus nuo Karaliaučiaus; Černiachovsko rajono centras. 39 126 gyventojai (2021).
Įsrutis
Miestas įsikūręs prie Unguros ir Įsros (Priegliaus ištakos) santakos. Plentai į Karaliaučių, Marijampolę, geležinkeliai į Karaliaučių, Kauną. Įpakavimo taros įrangos, prietaisų, baldų gamyba, automobilių remontas, maisto pramonė.
Istorija
Įsruties pradžia – prie Unguros (Ungurupės) ir Įsros santakos buvusi nadruvių gyvenvietė su medine Ansatrapio pilimi. Vokiečių ordinas ją sugriovė ir 1336 pastatė Įsruties pilį, kuri tapo komtūrijos centru. Netoli jos kūrėsi Įsruties gyvenvietė. 1583 gavo miesto (Kulmo) teises. 1525 tapo Įsruties apskrities centru.
1537 kunigo Jono Tartilavičiaus (Jono Tartilos Batakiečio) iš Šilalės rūpesčiu katalikų koplyčios vietoje buvo įrengta evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri 1612 buvo perstatyta ir pavadinta Liuterio bažnyčia (po 1945 sovietinė okupacinė valdžia joje įrengė sandėlį, po 1978 gaisro nugriauta). Pamaldos jose laikytos ir lietuvių kalba, antrojoje 20 a. pradžioje – 2 kartus per metus. Įsrutyje evangelikų dvasininkai buvo žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir kultūros darbuotojai: 1577–93 klebonu buvo Johanas Höpfneris Vyresnysis, 1707–11 Įsruties bažnytinės apygardos superintendentu (vyskupu) – Jokūbas Perkūnas Jaunesnysis, 1711–37 – J. Behrendtas, 1731–57 (iki mirties) kunigavo Adomas Heinrichas Pilgrimas. Apie 1624 Įsrutyje gimė vienas pirmųjų lietuvių poetų M. Švoba, 1815–25 gimnazijos rektoriumi dirbo etnografas Karolis Augustas Jordanas. Čia 1819 gimė jo sūnus politikas, kultūros veikėjas, rašytojas Wilhelmas Jordanas, 1831 – E. A. Wichertas (parašė dramų ir romanų, daugiausia prūsų ir lietuvininkų istorine tematika), 1854 – poetas, publicistas, teatro kritikas Paulis Schlenteris. Nuo 1869 Įsrutyje mokytojavo rašytojas L. Passarge, kuris išvertė į vokiečių kalbą ir 1894 išleido K. Donelaičio Metus.
1816–1944 mieste veikė 18 spaustuvių. 19 a. ėjo laikraščiai Insterburger Kreisblatt, Insterburger Wochenblatt, Insterburger Zeitung, Volksblatt für Litthauen. 1818 Įsrutis tapo naujos (mažesnės) apskrities (kreizo) centru. 1815 mieste įsteigtas Merginų licėjus, 19 a. antroje pusėje veikė klasikinė ir realinė gimnazijos (vėliau sujungtos į klasikinę gimnaziją), nuo 19 a. antros pusės – berniukų ir mergaičių aukštesniosios mokyklos. Nuo 1835 Įsrutyje veikė centrinis Krašto kalėjimas (buvo teisiami Lietuvos provincijos gyventojai, daugiausia lietuvininkai; 1944 jame kalinti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto 8 nariai). Kalėjime veikė evangelikų liuteronų bažnyčia; kaliniai ir tarnautojai sudarė savarankišką parapiją.
19 a. pabaigoje miestas tapo geležinkelio transporto mazgu, įsteigta pramonės įmonių. Nuo 19 a. stovėjo didelė karinė įgula. 1880–1944 (?) veikė Įsruties senovės draugija, 1911–24 – Įsruties mokytojų seminarija. 1919 įkurta Įsruties lietuvių draugija, vietoj jos 1919–20 veikė Įsruties lietuvių klubas (pirmininkas E. Rėžulaitis).
Miestas buvo apgriautas per Pirmąjį ir ypač per Antrąjį pasaulinį karus. 1817 buvo 5434, 1875 – apie 15 000, 1900 – apie 28 000, 1939 – 48 710 gyventojų. 1945 Įsrutis buvo užimta SSRS kariuomenės. Nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. Buvusioje senelių prieglaudoje 1947 įkurtas Specialus kalėjimas‑ligoninė, kuriame buvo kalinami antisovietinio pasipriešinimo dalyviai: P. Cidzikas, generolas P. Grigorenka, kunigas V. Sladkevičius ir kiti. 20 a. antroje pusėje rekonstruojant miestą buvo sugriauta dalis senamiesčio. Evangelikų reformatų Melanchthono bažnyčia (pastatyta 1911) 20 a. pabaigoje paversta cerkve, Šv. Brunono katalikų bažnyčia (pastatyta 1902) – filharmonija; nuo 20 a. pabaigos restauruotoje bažnyčioje pamaldos vyksta katalikams lietuviams, lenkams ir vokiečiams. Po Antrojo pasaulinio karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuvių.
Įsruties senamiestis prieš Antrąjį pasaulinį karą (priekyje – evangelikų reformatų Melanchthono bažnyčia)
Černiachovsko pedagoginėje kolegijoje (iki 2004 direktorius A. Bartnikas) 1995 įvesta papildoma lietuvių kalbos specialybė pradinių mokyklų mokytojams – joje rengiami lietuvių pedagogai. Nuo 1997 veikia kultūros draugija Nadruva (pirmininkas A. Bartnikas).
871
415
1749