išsėtnė skleròzė (sclerosis multiplex), demielinizuojanti (suardanti nervinių skaidulų mielininį dangalą) uždegiminė centrinės nervų sistemos liga, pažeidžianti jos įvairias funkcijas. Pasaulyje išsėtine skleroze serga apie 1 mln. žmonių, liga itin paplitusi Šiaurės Europoje: 30 sergančiųjų iš 100 tūkst. gyventojų. Suserga dažniausiai 18–50 metų žmonės. Sergamumas labai priklauso nuo geografinių veiksnių ir gyventojų etninės priklausomybės, kiek dažniau serga išsilavinę ir aukštesnės socioekonominės padėties žmonės, moterys apie 2 kartus dažniau. Tikslios išsėtinės sklerozės priežastys nežinomos. Manoma, kad dėl įvairių priežasčių (virusų, bakterijų, toksinų ar genetinių veiksnių) pradedami gaminti autoantikūnai prieš savus smegenų baltymus (pagrindinį mielino baltymą ir kitus).
Ligos eiga
Uždegimas paūmėja rudenį ir žiemą. Galvos ir nugaros smegenų įvairiose vietose aptinkamos išsėtinės sklerozės plokštelės, sudarytos iš imuninių ir yrančių nervinių ląstelių. Pagal ligos eigą skiriamos keturios išsėtinės sklerozės formos. Ligos pradžioje dažniausia nustatoma recidyvuojančioji remituojančioji išsėtinė sklerozė, kuriai būdingi paūmėjimai, tarp jų požymiai nestiprėja arba jų nėra. Šia forma dažniau serga jaunos moterys. Sergant pirmine progresuojančiąja išsėtine skleroze simptomai pamažu progresuoja be ryškių pablogėjimų, bet nėra ir pagerėjimų (dažniausiai diagnozuojama vyrams ir vyresniems ligoniams). Didžioji dalis recidyvuojančiosios remituojančiosios išsėtinės sklerozės maždaug per 10 m. pereina į antrinę progresuojančiąją formą, kai paūmėjimai retėja ir nyksta, o liga progresuoja nuolat. Recidyvuojančiajai progresuojančiajai išsėtinei sklerozei būdingas nuolatinis ligos progresavimas su aiškiais paūmėjimais. Liga dažniausia prasideda regos, akių judesių, pusiausvyros, jutimų sutrikimais, galvos svaigimu, galūnių raumenų nusilpimu ir nuovargiu. Ligai progresuojant sutrinka dubens organų (dažniausiai nustatomi šlapinimosi sutrikimai), lytinių organų funkcija. Daugiau negu trečdalis ligonių per 20 m. tampa neįgalūs (neįgalumas vertinamas pagal išplėstinę negalios vertinimo skalę).
Diagnostika
Diagnozuojama pagal ligonio nusiskundimus, paūmėjančią ar nuolat progresuojančią eigą. Smegenų pokyčiai įvertinami atliekant galvos ar nugaros smegenų branduolių magnetinio rezonanso tyrimą; smegenų skystyje randama autoantikūnų. Atliekami ir sukeltųjų potencialų, regos aštrumo, periferinio matymo, akių dugno tyrimai.
Gydymas
Išsėtinės sklerozės gydymas skirstomas į veikiantį imuninius procesus ir simptominį. Paūmėjimai gydomi gliukokortikoidais, plazmaferezės (skystosios kraujo dalies šalinimo) procedūromis. Jei liga greitai progresuoja ar yra dažni paūmėjimai, skiriama imunosupresantų, imunomoduliatorių. Simptomams palengvinti skiriama vaistų nuovargiui, raumenų įtempimui, drebėjimui, jutimo, šlapinimosi sutrikimams mažinti.
2695