Istòrinė Lietuvõs Respùblikos Prezidentūrà yra Kaune. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Lietuvos valstybingumo memorialinė-edukacinė institucija, savo veikloje derinanti muziejaus, pilietinės visuomenės saviraiškos ir edukacijos centro funkcijas.
Veikla
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune
Rengiamos parodos, supažindinančios visuomenę su Lietuvos Respublikos (1918–40) relikvijomis, atspindinčiomis valstybingumo raidą, valstybės kūrėjų asmenybes ir veiklą, įvairias to laikotarpio gyvenimo sritis. Muziejuje saugomi Lietuvos Respublikos prezidentams priklausę asmeniniai daiktai, kaupiami muziejui padovanotų daiktų, spaudinių, nuotraukų rinkiniai. Vyksta istorinių knygų pristatymai, diskusijos, konferencijos, rengiamos interaktyvios edukacinės programos.
Istorija
Sklypas, kuriame stovi pastatas, 19 a. viduryje priklausė dominikonų vienuolynui, buvo naudojamas daržams. 1845 carui uždarius vienuolyną sklypas atiteko Kauno miestui. Jį išsinuomojusi Flora Čechavičienė 1846 gavo leidimą statyti 2 aukštų pastatą pagal kapitono F. Vinterio projektą. Jį įsigijusi Pranciška Belozerskienė apie 1852 prie pastato primūrijo rizalitus, suformavo paradinę laiptinę. Apie 1860 rezidenciją įsigijo pirklys Saliamonas Feinbergas, jis šalia esančiame sklype įveisė sodą, kuriuo galėjo naudotis ir miestiečiai. 1866 rezidencija išnuomota (o vėliau parduota) Kauno gubernatoriui, sklype pastatytas kiemo fligelis, arklidė-ratinė. I pasaulinio karo metais pastate buvo apsistoję vokiečių karinės ir administracinės valdžios pareigūnai.
atkurtas Prezidento kabinetas
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune; priekyje – K. Griniaus skulptūra (skulptorius S. Žirgulis)
1919 Kaunui tapus laikinąja sostine iki 1940 čia rezidavo visi Lietuvos Respublikos prezidentai: A. Smetona, A. Stulginskis, K. Grinius. Sovietų pirmosios okupacijos metais pastate įsikūrė LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, vokiečių okupacijos metais – vokiečių karinė krašto vadovybė, apie 1945 – Pionierių namai, 1955 – Mokytojų namai. Atkūrus nepriklausomybę 1989 pastatas perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui. 1996–97 sodelyje pastatyta paminklai A. Smetonai (skulptorius Alfonsas Vaura), A. Stulginskiui (skulptorius V. Narutis) ir K. Griniui (skulptorius S. Žirgulis). 1998 parengtas rūmų restauravimo projektas (architektūrinės dalies autorė Julija Zaleckienė, projekto vadovė Nijolė Švėgždienė). 2003 Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra simboliškai atidaryta. 2005 perduota Čiurlionio dailės muziejui, atidaryta visuomenei.
Prezidento rūmai Kaune Kaunas 2019.
-Prezidento rūmai Kaune, -prezidentūra Kaune