istòrinė rekonstrùkcija, pažintinis istorinio įvykio ar epochos atkūrimas. Paplito nuo 19 a. Didžiojoje Britanijoje. Iš pradžių buvo atkuriami vidurinių amžių mūšiai ir turnyrai, istorinio tikslumo nesilaikyta, vėliau jo imta reikalauti.
Žalgirio mūšio rekonstrukcijos dalyviai (2018 07 14, Žalgirio kaimas, Lenkija)
Istorinė rekonstrukcija dažniausiai vykdoma per vadinamąsias gyvosios istorijos dienas, turistų lankomose vietose atkuriant mūšius, t. p. ir taktinius (dalyvių apranga ir ginkluotė atitinka to laikotarpio realybę, nesistengiama atkurti konkretų mūšį, bet siekiama nugalėti priešą). 21 a. stengiamasi atkurti ne tik dalyvių aprangą ir daiktus arba ginklus, bet ir valgį, aprangą gaminti pagal atkuriamo laikotarpio tradicijas. Dažniausiai atkuriami mūšiai, kartais dideliu mastu (Gettysburgo mūšio istorinėje rekonstrukcijoje 1998 buvo daugiau kaip 25 000 dalyvių). Vakarų šalyse mūšius atkuriančių istorinės rekonstrukcijos dalyviai kartais kritikuojami dėl elitiškumo (atkuriama dažniausiai elitinių dalinių veikla, ginkluotė neatitinka to laikotarpio realijų), kartais nacių Vokietijos karius atkuriantys asmenys kaltinami simpatijomis nacizmui. Veikia istorinės rekonstrukcijos organizacijos, leidžiama spauda, monografijos.
Lietuvoje veikia istorinės rekonstrukcijos klubai, visuomenė su rekonstrukcija susipažįsta per gyvosios archeologijos dienas Kernavėje, Trakuose. Žymiausia su Lietuva susijusi yra Žalgirio mūšio istorinė rekonstrukcija.