Ìstrija (Istria, Istros), senovės graikų miestas Dobrudžoje (dabartinėje Constanţos apskrityje, Rumunija) Juodosios jūros pakrantėje. Archeologijos draustinis.
Istorija
Seniausias graikų miestas Juodosios jūros vakarinėje pakrantėje ir seniausias įtvirtintas miestas dabartinės Rumunijos teritorijoje. Miestą 7 a. pr. Kr. įkūrė išeiviai iš Mileto (pradėtas statyti 657–656). 72–71 pr. Kr. Istrija prijungta prie Romos imperijos, 248 po Kr. sugriauta getų, vėliau atstatyta; gyvavo iki 7 amžiaus. Dėl sąnašų netekusi tiesioginio susisiekimo su jūra ilgainiui sunyko.
Tyrimai
Archeologiniai tyrimai pradėti 1914; tyrė Vasile Pârvanas (1914–16 ir 1921–26), vėliau – Scarlatas Lambrino (1927–42), Emilis Condurachi (1949–70), Dionisie Pippidi (1971–81), Petre Alexandrescu (1982–88), nuo 1989 vykdomi kompleksiniai tyrimai, nuo 1999 vyksta tarptautinės ekspedicijos. Atkasta graikų laikotarpio rūmų (7 a. pr. Kr.) griuvėsiai, akropolis su Afroditės (5 a. pr. Kr.) ir Dzeuso (3 a. pr. Kr.) šventyklomis, teatro, gynybinių sienų (4 a. pr. Kr.) ir jų vartų, romėniškų šventyklų, termų su mozaikinėmis grindimis, gyvenamųjų namų liekanų; aptikta portikų, skulptūrų (tarp jų Apolono). Rasta daug monetų, ginklų, molinių skulptūrėlių, dažniausiai dažytų raudonai.
Istrijos griuvėsiai