Istrijos kraštovaizdis
Ìstrija (it. Istria, kroatų ir slovėnų k. Istra), pusiasalis Adrijos jūros pakrantėje, tarp Triesto įlankos ir Rijekos įlankos, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Italijoje. Plotas apie 4000 km2. Paviršius daugiausia kalnuotas, didžiausias aukštis 1396 m (Učkos kalnas); vakariniais ir pietiniais pajūriais – lygumos, vidurinėje dalyje – upių slėnių suskaidytas plokščiakalnis. Pusiasalis susidaręs iš klinties ir flišo. Daug karstinių reljefo formų ir urvų. Klimatas subtropinis. Didžiasios upės: Dragonja, Mirna, Raša. Kalnuose miškai, daugiausia ąžuolynai.
Auginami javai, veisiami sodai, vynuogynai. Kasama akmens anglys (Rašos telkinys), boksitas. Turizmas. Kurortai (Opatija). Didžiausi miestai: Triestas, Koperis, Pula.
Istorija
Senovėje pusiasalyje gyveno ilyrų gentis histrai (iš čia pavadinimas). Nuo 177 pr. Kr. Istrija priklausė Romai, nuo 538 po Kr. – Bizantijai. 6 a. pabaigoje į Istriją ėmė keltis slavai, kurie asimiliavo ilyrus. Nuo 8 a. ji priklausė Frankų, vėliau įvairioms kitoms Viduržemio jūros regiono valstybėms. 15 a. pasidalyta Austrijos ir Venecijos. 1797 visa atiteko Austrijai (1809–15 priklausė Ilyrijos provincijoms), 1919 beveik visa – Italijai. 1947 užimtos Jugoslavijos, išskyrus šiaurės vakarų dalį (1954 Triestą ir jo apylinkes gavo Italija, likusi Istrija atiteko Jugoslavijai). Jugoslavijai priklausančią Istrijos dalį 1991 pasidalijo Kroatija ir Slovėnija.