Itakė
Itãkė (Ithakē, Ithaki), sala Jonijos jūroje, Jonijos salyne, į rytus nuo Kefalonijos salos. Priklauso Graikijai (Kefalonijos nomui). Plotas 96 km2. 3200 gyventojų (2011). Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 806 metrai. Sala susidariusi daugiausia iš klinties. Karstiniai urvai. Dažni žemės drebėjimai.
Auginama alyvmedžiai, vynmedžiai. Itakės uostas. Keltai jungia Itakę su Kefalonija ir Kerkyra.
Istorija
Žmonės saloje, manoma, gyveno nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų. 8 a. pr. Kr. koloniją įkūrė kolonistai iš Korinto (Graikija). Manoma, Itakė buvo svarbus Korinto ir Apeninų pusiasalio pietinėje dalyje esančių polių prekybos punktas. Antikos laikais buvo tapatinama su Homero poemoje Odisėja aprašyta Odisėjo gimtine. Nuo 2 a. pr. Kr. priklausė Romai, 4 a.–15 a. pirmoje pusėje – Bizantijos imperijai. Viduriniais amžiais per normandų užkariavimus užimta normandų, 15 a. antroje pusėje – turkų. Nuo 16 a. pradžios priklausė Venecijos respublikai; dėl piratų puldinėjimų ištuštėjo ir tapo negyvenama. 18 a. pabaigoje užimta prancūzų, 1809 – britų (nuo 1815 su kitomis Jonijos salomis priklausė Didžiosios Britanijos protektoratui).
1864 Didžioji Britanija Itakę ir kitas Jonijos salas perdavė Graikijai. 1953 salai didelių nuostolių padarė povandeninio žemės drebėjimo sukeltas cunamis. Per archeologinius kasinėjimus rastos dvi Mikėnų laikotarpio gyvenvietės.
879