Itãlijos gyvéntojai. Dauguma Italijos gyventojų yra italai. Sardinijos saloje gyvena katalonų, Friulyje‑Venecijoje‑Džulijoje – friulų ir slovėnų, Trentino‑Alto Adigėje – tiroliečių, Italijos pietuose – albanų, Aostos slėnyje – prancūzų, Apulijoje ir Kalabrijoje – graikų; yra romų (čigonų). Valstybinė kalba – italų.
Apie 89 % gyventojų išpažįsta katalikybę, turi 60 arkivyskupijų, 157 vyskupijas. Yra unitų (2 vyskupijos), valdiečių, nedidelės protestantų (evangelikų liuteronų, baptistų, metodistų), stačiatikių, judėjų, musulmonų, budistų, bahajų bendruomenės (2011).
1876–1970 iš Italijos emigravo apie 25 mln. gyventojų, daugiausia jų išvyko ieškoti darbo į Jungtines Amerikos Valstijas, Braziliją, Kanadą, Argentiną, Australiją, Vokietiją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją ir kitas Europos valstybes. 1972, sparčiai plėtojantis ekonomikai, pirmą kartą užregistruotas teigiamas migracijos saldas. Į Italiją atvyko žmonių iš Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos, žlugus komunistiniam režimui – iš Rytų Europos (Rumunijos, Albanijos, buvusios Jugoslavijos); sugrįžo italų, išvykusių dirbti į kitas valstybes. 2003 Italijoje buvo 1,5 mln. užsieniečių; iš Italijos emigravo 62 970 žm. (daugiausia į Europos valstybes ir Jungtines Amerikos Valstijas), į Italiją imigravo 470 490 žm. (daugiausia iš Albanijos, Rusijos, Maroko, Brazilijos, Indijos, Šri Lankos). Vidaus migracija (ypač nuo 20 a. 6 dešimtmečio) vyksta daugiausia iš pietinių (žemės ūkio) rajonų į šiaurinius (pramoninius).
Triestas
Mažėjant natūraliajam gyventojų prieaugiui daugėja vyresnio amžiaus žmonių, ilgėja gyvenimo vidutinė trukmė. 21,6 % šalies gyventojų yra virš 65 m., 13,6 % – iki 15 metų (2018). Vyrų buvo 49 %, moterų 51 %. Gyvenimo vidutinė trukmė 82,4 m. (vyrų – 79,7 m., moterų – 85,2 metų).
Gyventojai pasiskirstę netolygiai; šalies šiaurėje gyvena 45 %, pietuose – 36 %, vidurinėje dalyje – 19 % visų gyventojų. Gyventojų vidutinis tankis 201,7 žm./km2. Žemumose ir lygumose gyventojų vidutinis tankis apie 400 žm./km2, priekalniuose – 150 žm./km2, kalnuose 50 žm./km2; Alpių ir Apeninų aukštikalnės beveik negyvenamos. Tankiausiai apgyventos sritys yra Kampanija (419 žm./km2), Lombardija (418 žm./km2) ir Lacijus (327 žm./km2), rečiausiai – Aostos slėnis (37 žm./km2), Bazilikata (60 žm./km2), Sardinija (68 žm./km2), Trentino‑Alto Adige (71 žm./km2) ir Molise (72 žm./km2). Miesto gyventojų 70,7 % (2018). Bedarbiai 2017 sudarė 11,3 % ekonomiškai aktyvių gyventojų.
Neapolis
Genuja
https://s.vle.lt/diagramos/114.html
1
2
*tūkstančiui kūdikių
3
skliaustuose nurodytas aglomeracijos gyventojų skaičius
Italijos dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos sritis (2003)
Italijos konstitucinė santvarka
Italijos partijos ir profsąjungos