Itãlijos komunstų pártija (Partito Comunista Italiano; PCI), politinė partija.
Įkurta 1921 Livorno, skilus Italijos socialistų partijai. 1926 B. Mussolini fašistinės vyriausybės uždrausta, iki 1944 veikė pogrindyje ir emigracijoje. Už L. Trockio rėmimą 1930 iš partijos pašalintas jos pirmasis pirmininkas Amadeo Bordiga (1889–1970). 1934 sudarytas Italijos komunistų partijos ir Italijos socialistų partijos vienybės paktas (galiojo iki 1956).
1948, per pirmuosius visuotinius rinkimus, Italijos komunistų partija su socialistais sudarė Demokratinį liaudies frontą, bet pralaimėjo Krikščionių demokratų partijai. 20 a. 6–8 dešimtmetyje buvo viena gausiausių ir įtakingiausių nekomunistinių šalių komunistinių partijų (dažniausiai turėdavo daugiau kaip 1 mln. narių). Dažnai rėmė centro kairės vyriausybes (tiesiogiai jų darbe nedalyvavo). 8 dešimtmetyje marksistinę-lenininę ideologiją pakeitė eurokomunizmo doktrina, komunistai siekė bendradarbiauti su krikščioniais demokratais ir socialistais.
1991 pertvarkyta į Demokratinės kairės partiją (Partito Democratico della Sinistra, ji įstojo į Socialistinį internacionalą). Komunistinę ideologiją pripažįstantys nariai įkūrė Reformuotą komunistų partiją (Partito della Rifondazione Comunista).