Itãlijos lietùvių bendrúomenė (Comunità lituana in Italia), Italijos lietuvių organizacija. Pasaulio lietuvių bendruomenės narė.
Įkūrimas
1950 Romoje lankantis Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkui M. Krupavičiui sudarytas laikinas organizacinis komitetas bendruomenei įkurti. 1952 12 išrinkta pirmoji bendruomenės taryba. Italijos lietuvių bendruomenė tęsė Italijos lietuvių draugijos Lituania (veikė 1926–46 Romoje) veiklą.
Veikla 20 a. antroje pusėje
Italijos lietuvių bendruomenė įtikino Italijos vyriausybę paskelbti, kad ši nepripažįstanti Lietuvos prijungimo prie SSRS. Pasiekta, kad Lietuvos Respublikos pasai būtų Italijoje pripažįstami ir vizuojami toliau. Bendruomenės valdyba įteikė Italijos vyriausybei memorandumą dėl Lietuvos nepriklausomybės, per Vatikano II susirinkimą (1962–65) vyskupams – pranešimą apie sovietų okupacinės valdžios Lietuvoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir Bažnyčios laisvės varžymą. Italijos lietuvių bendruomenės valdyba ne kartą kreipėsi į Italijos vyriausybę, aukščiausiuosius pareigūnus, popiežių, Vatikano dignitorius prašydama kelti Lietuvos laisvės klausimą Jungtinėse Tautose. Bendruomenės pastangomis viena Romos aikščių pavadinta Lietuvos vardu (Piazza Lituania). Nuo 1955 bendruomenė kurį laiką leido PLB Italijos krašto valdybos informacijas. 1955–84 pirmininkas prelatas V. Mincevičius redagavo ELTA Press biuletenį (ėjo kas mėnesį), kuris teikė italams politinių, kultūros žinių apie Lietuvą. Italijos lietuvių bendruomenės nariai, ypač pirmininkas V. Mincevičius, rūpinosi Lietuvos kankinių koplyčios statyba Šv. Petro bazilikos kriptoje. Apie Lietuvą, jos tikinčiųjų persekiojimą buvo surengta parodų, Romoje išspausdinti Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos du tomai (į italų kalbą išvertė V. Mincevičius). Italijos lietuvių bendruomenės valdyba organizavo vasaros stovyklas Europos lietuvių vaikams ir studentams ateitininkams. 1957 Italijoje surengtas Europos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimas, 1975 Verbanijoje-Pallanzoje (prie Maggiorės ežero) ir 1985 Veronoje – Europos lietuvių studijų savaitės. 1975 Italijos lietuvių bendruomenėje Romoje globojo kelis šimtus Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių piligrimų bei surengė jiems audienciją pas popiežių Paulių VI. 1984 bendruomenė surengė pasaulio lietuvių susitikimus su popiežiumi Jonu Pauliumi II, kuris Vatikane vadovavo šv. Kazimiero mirties 400 metų jubiliejaus iškilmėms. 1986 Vatikane iškilmingai švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, Italijos lietuvių bendruomenė Romoje surengė spaudos konferenciją apie sovietines represijas Lietuvoje, religinę procesiją šv. Petro aikštėje, koncertą Vatikano audiencijų salėje ir priėmimą daugiau kaip 500 užsienio lietuvių Šv. Angelo pilies sode bei pasiekė, kad Vatikanas išleistų Lietuvai skirtą pašto ženklų seriją. 1992 mirus pirmininkui V. Mincevičiui bendruomenės veikla nutrūko, valdyba iki 2002 nebuvo renkama.
Atkūrimas ir veikla 21 a. pradžioje
2002 11 Italijos lietuvių bendruomenė atkurta. Bendruomenės ir Lietuvos diplomatų Italijoje pastangomis kuriamos lietuvių bendruomenės, lituanistinės mokyklos regionuose, organizuojami kasmetiniai tradiciniai renginiai, valstybinių, religinių švenčių, atmintinų datų minėjimai, Lietuvos atlikėjų koncertai, menininkų parodos, knygų pristatymai, susitikimai su Lietuvos politikais, žurnalistais, mokslininkais, paskaitos, diskusijos.
Italijos lietuvių bendruomenės valdybą, renkamą kas dvejus metus, sudaro penki Romos lietuvių bendruomenės atstovai ir regioninių skyrių valdybų pirmininkai.
2020 bendruomenė vienijo Romos, Veneto (nuo 2018), Milano (oficialiai nuo 2004), Toskanos (nuo 2017), Apulijos ir Bazilikatos (nuo 2018), Ligūrijos (2011–14 ir nuo 2018), Emilijos-Romanijos (nuo 2020) lietuvių bendruomenes, Pjemonto, Pietų Italijos (abi nuo 2013) ir Sardinijos (nuo 2012) apylinkes. Lituanistinės mokyklėlės veikė Romoje (Bitutė, nuo 2005), Milane (2009–14 Pabiručiai, nuo 2016 – Aitvaras), Florencijoje (Toskaniukai, nuo 2018), Kaljaryje (Muminukai, nuo 2012), Turine (Pasakų namai, nuo 2013), Genujoje (Žuvėdros, nuo 2018).
Valdybos pirmininkai
Valdybos pirmininkai: V. Mincevičius (1954–92), Saulius Kubilius (2002–04), Kęstutis Liobikas (2004–06), Jeronimas Maskeliūnas (2006–08), Romanas Kazakevičius (2008–10 ir 2014–16), Fausta Sidaugaitė (2010–12), Vytautė Ramonaitė (2012–14), Elzė Di Meglio (nuo 2016).
2271