Italijos santykiai su Lietuva

Itãlijos sántykiai su Letuva

20 a. pirma pusė

1922 07 13 Italija pripažino Lietuvą de jure. 1921–23 Lietuvai Italijoje atstovavo (chargé d’affaires titulu) J. Šaulys, pasiuntiniai: 1923–25 P. Klimas, 1925–39 V. V. Čarneckis, 1939–40 S. Lozoraitis. Nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro V. V. Čarneckio iniciatyva 1937 Lietuvos pasiuntinybei Romos centre nupirkti rūmai su dideliu parku (Villa Lituania; 1940 nusavinta Sovietų Sąjungos).

Pirmasis Italijai Lietuvoje atstovavo Giovanni Amadori – 1923–24 kaip konsulas trims Baltijos šalims (rezidavo Rygoje), 1927–36 kaip Italijos pasiuntinys Lietuvai (rezidavo Kaune). 1936–38 Italijai Lietuvoje atstovavo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Francesco Fransoni. 1924 05 08 Italija su Didžiąja Britanija, Japonija ir Prancūzija pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją. 1927 pasirašytos Lietuvos ir Italijos prekybos (numatyta taikyti didžiausio palankumo principą muitų srityje) ir taikaus ginčų sprendimo sutartys, 1929 – susitarimas dėl prekių ženklų apsaugos, 1935 – nusikaltėlių išdavimo sutartis, 1936 – susitarimas dėl prekių mainų ir mokėjimo, 1937 – konsulinė konvencija. 1930 02 15 Italija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Lietuva pasirašė protokolą dėl Klaipėdos krašto okupacijos ir administracijos išlaidų atlyginimo (Lietuva turėjo sumokėti šioms valstybėms 3,8 mln. aukso markių).

Lietuvos pasiuntinys Italijoje V. V. Čarneckis (pirmas iš kairės) ir atstovybės prie Šventojo Sosto laikinasis reikalų patikėtinis K. Graužinis (pirmas iš dešinės) su šeimomis (antras iš kairės – K. Graužinio uošvis J. Šlapelis) prie pasiuntinybės pastato (vėliau – Villa Lituania; 1934 ; Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus)

Lietuvos diplomatija per sovietų okupaciją

1940 07 S. Lozoraitis Italijos vyriausybei įteikė protesto notą dėl Lietuvos sovietinės okupacijos. Lietuvos ambasados Italijoje turtas (baldai, archyvai) pagal S. Lozoraičio ir Lietuvos pasiuntinio prie Šv. Sosto S. Girdvainio sudarytą sutartį buvo perduotas Lietuvos atstovybei prie Šv. Sosto, o ambasados pastatas – Italijos vyriausybei (1940 08 27 ji pastatą perdavė SSRS). 1940 09 Romoje įvyko Lietuvos pasiuntinių pasitarimas, kuriame nubrėžtos Lietuvos diplomatijos tolesnės veiklos gairės ir išrinktas Tautinis komitetas (pirmininkas E. Galvanauskas, pirmininko pavaduotojas S. Lozoraitis, K. Škirpa, E. Turauskas), turėjęs tapti Lietuvos vyriausybe tremtyje (veikė iki Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymo 1941 06, vėliau nebuvo atkurtas). 1940–83 Romoje gyveno Lietuvos diplomatijos šefas S. Lozoraitis.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)

Italijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai atkurti 1991 08 30. Pirmasis Lietuvos ambasadorius Italijai po nepriklausomybės atkūrimo buvo S. Lozoraitis (1993–94), pirmasis Italijos ambasadorius Lietuvai – Franco Tempesta (1991–96). 2024 Lietuvai Italijoje atstovauja ambasadorė, reziduojanti Romoje, ir garbės konsulai Milane (Lombardijai), Paduvoje (Venetui), Taranto (Apulijai ir Bazilikatai), Turine (Pjemontui ir Aostos Slėniui), Genujoje (Ligūrijai), Palerme (Sicilijai), Florencijoje (Toskanai), Neapolyje (Kampanijai), Terame (Abruzzo), Bolonijoje (Emilijai-Romanijai), Maceratoje (Marchei). Italijai Lietuvoje atstovauja laikinoji reikalų patikėtinė, reziduojanti Vilniuje. 2013 Italija kaip kompensaciją už buvusios atstovybės pastatą Villa Lituania Lietuvai suteikė patalpas Blumenstihl rūmuose Romos centre; ambasada oficialiai atidaryta 2019. 1994 Italijoje lankėsi Lietuvos prezidentas A. M. Brazauskas, 2002 ir 2007 – prezidentas V. Adamkus, 2003 – prezidentas R. Paksas, 2015, 2018 ir 2019 – prezidentė D. Grybauskaitė, 2019 ir 2023 – prezidentas G. Nausėda. 1997 Lietuvoje lankėsi Italijos prezidentas Oscaras Luigi Scalfaro, 2018 – prezidentas S. Mattarella.

Italijos prezidento S. Mattarellos ir Lietuvos prezidento G. Nausėdos susitikimas Romoje (2019)

Dvišalės sutartys ir susitarimai

Lietuvos ir Italijos vyriausybės pasirašė: Lietuvos–Italijos gretutinio fondo (1993), Ekonominio, gamybinio ir techninio bendradarbiavimo (1994), Bendradarbiavimo kultūros, švietimo, studijų, mokslo ir technologijų srityse, Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, Oro susisiekimo (visos 1996), Vizų režimo panaikinimo asmenims, dirbantiems krovininių automobilių ir autobusų vairuotojais, Asmenų grąžinimo (abi 1997), Abipusės tarptautinių keleivių ir krovinių vežimo tvarkos (1998), Vizų režimo panaikinimo, Bendradarbiavimo turizmo srityje (abi 1999) sutartis, Bendradarbiavimo gynybos srityje (1999), Įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2008), Diplomatinių atstovybių (2013) susitarimus.

Ekonominiai ryšiai

2022 prekybos apyvarta tarp Italijos ir Lietuvos sudarė 2,8 mlrd. eurų. Lietuva į Italiją eksportavo prekių už 919 mln. eurų (15 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Italijos už 1,9 mlrd. eurų (11 vieta pagal importą). Italija iš Lietuvos daugiausia importavo pieną, pieno produktus, kiaušinius, medų (16 %), medieną ir jos dirbinius, medžio anglis (11 %), Lietuva iš Italijos – mašinas ir mechaninius įrenginius (19 %). Italijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 53, Lietuvos į Italijos ūkį – 38 mln. eurų. Italija užima 14 vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (2022 lankėsi 23 000 turistų iš Italijos).

2271

Italija

Italijos gamta

Italijos gyventojai

Italijos konstitucinė santvarka

Italijos partijos ir profsąjungos

Italijos ginkluotosios pajėgos

Italijos ūkis

Italijos istorija

Italijos švietimas

Italijos literatūra

Italijos architektūra

Italijos dailė

Italijos muzika

Italijos choreografija

Italijos teatras

Italijos kinas

Italijos žiniasklaida

Italijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką