iterbis
itèrbis (Ytterbium; pagal Švedijos vietovės Ytterby vardą), Yb, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; lantanoidas. Šviesiai pilkas, sidabriškai blizgus, minkštas, kalus metalas. Priklauso retųjų žemių elementų itrio pogrupiui. Nuo –13 °C iki 795 °C patvarus alfa iterbis (kubinė centruotojo paviršiaus gardelė), didesnėje kaip 795 °C – beta iterbis. Gerai tirpsta rūgštyse ir šarmuose. Kaitinant (didesnėje kaip 200 °C temperatūroje) reaguoja su deguonimi, azotu, vandeniliu, halogenais, siera. Gamtinis iterbis yra 7 stabilių izotopų mišinys. Randamas kartu su kitais retųjų žemių elementais mineraluose monacite, gadolinite, ksenotime ir kituose. Dažniausiai išgaunamas iš monacito, kuriame yra apie 0,03 % iterbio. Nuo kitų retųjų žemių elementų atskiriamas jonų mainų arba skystinio ekstrahavimo būdu. Naudojamas kaip legiruojamasis priedas, pagerinantis nerūdijančiojo plieno stiprumą ir kitas mechanines savybes, iterbio oksidas Yb2O3 – kaip liuminoforų sudedamoji dalis.
Iterbį 1878 atrado Jeanas Charles Galissardas de Marignacas (Šveicarija).
1
2509