Itzehoe (Icehò, Icehòjė), Vokietijos miestas Šlėzvigo-Holšteino žemėje, 71 km į šiaurės vakarus nuo Hamburgo, prie Störo upės (Elbės dešinysis intakas). Steinburgo apskrities centras. 31 800 gyventojų (2019).
Istorija
810 Karolis Didysis šioje vietoje pastatydino Esseshoe pilį. Nuo 11 a. iki 1866 Itzehoe priklausė Danijai. 1238 gavo Liubeko teises.
Lietuviai
1941 apylinkių kaimuose įkurdinta keliolika šeimų, repatrijavusių iš Lietuvos. Kartu su pabėgėliais iš Klaipėdos krašto 1945 pavasarį čia gyveno daugiau kaip 300 lietuvių. 1945 08 Itzehoe įkurta lietuvių karo pabėgėlių stovykla – apie 240 lietuvių vyrų atkelta iš Haffkrugo stovyklos. 1946 pavasarį šioje stovykloje apsigyveno ir Itzehoe apylinkių lietuviai; 1946 03 čia buvo 597 žmonės. Nuo 1945 veikė pradžios mokykla (vedėjas M. Bušinskas), nuo 1946 – vaikų darželis (vedėja A. Narušytė), ambulatorija (vedėjas J. Starkus). Lietuviškos spaudos platinimą organizavo A. Bugailiškis. 1946 iš Haffkrugo į Itzehoe atkelta rotaprintu spausdinamo savaitraščio Kelyje tėvynėn leidyba (1946–47 jį tęsė savaitraštis Akiratyje), kasdien ėjo Kelyje tėvynėn žinių biuletenis (abiejų redaktorius J. Cicėnas). 1946–47 išleista po kelis numerius humoro leidinių Yla ir Botagas, lietuviams evangelikams – 8 numeriai Tiesos balso (redaktorius kun. M. Preikšaitis). Itzehoe ir Glückstadto (21 km nuo Itzehoe) lietuvių stovyklų bendra Steinburgo apskrities lietuvių valdyba (pirmininkas L. Balsys) tarpininkavo lietuviams ir Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijai (UNRRA) bei anglų karinei administracijai. Itzehoe stovyklos 69 % gyventojų 1947 išvyko į Didžiąją Britaniją. 1948 pavasarį stovykla likviduota, likę gyventojai iškelti į Elmshorno ir Rendsburgo (netoli Itzehoe) stovyklas.