Ivan Stodola

Stodola Ivan (Ivanas Stòdola) 1888 03 10Liptovský Mikuláš (Žilinos kr.) 1977 03 26Piešt’any (prie Trnavos), slovakų rašytojas. 1912 Berlyne baigė mediciną. Dirbo gydytoju, per I pasaulinį karą – karo gydytoju, vėliau – valstybės tarnautoju, dėstė. Bendradarbiavo žurnale Boj o zdravie. 1951–53 kalintas dėl politinių priežasčių. Sukūrė istorinių (Karalius Svatoplukas / Král’ Svätopluk 1931, Marina Havranova / Marína Havranová 1941), psichologinių (Mėlynasis gencijonas / Belasý encián 1928, Poetas ir mirtis / Básnik a smrt’ 1946), satyrinių (Mūsų ponas ministras / Náš pán minister 1926, Jožko Pučias ir jo karjera / Jožko Púčik a jeho kariéra 1931, filmas 1958, režisierius J. Lacko, Kada sukaktuvininkas verkia / Ked’ jubilant plače 1941), alegorinių (Skruzdėlės ir svirpliai / Mravci a svrčkovia 1943) dramų. Parašė dramų, kuriose vyrauja parodijos (Komedija / Komédia 1944), utopijos (Kur buvo, ten buvo / Kde bolo, tam bolo 1947) elementai. Dramose išjuokė politikų pataikūniškumą (Arbatėlė pas poną senatorių / Čaj u pána senátora 1929), smerkė rasizmą (Čigonė / Cigánča 1933). Dar parašė memuarų (Buvo, kaip buvo / Bolo, ako bolo 1965, Hipokrato pėdsakais / V šl’apajach Hippokrata 1977). I. Stodolos kūryboje ryšku istoriniai, politiniai, psichologiniai motyvai. Ankstyvosiose dramose žymu subtilus humoras, reiškiama gyvenimo džiaugsmas, vėlyvesnėse vyrauja ironija, sarkazmas, gausu pesimistinių motyvų. I. Stodolos dramos turėjo įtakos Slovakijos profesionalaus teatro formavimuisi.