Ivan Tavčar

Tavčar Ivan (Ivanas Tãvčaras), slap. Emil Leon 1851 08 28Poljane (Gorenjskos regionas) 1923 02 19Liubliana, slovėnų rašytojas, politinis veikėjas. 1871–75 Vienoje studijavo teisę. 1881–83 buvo vienas literatūros laikraščio Ljubljanski zvon (ėjo iki 1941), 1884–87 – laikraščio Slovan leidėjų. Nuo 1884 dirbo advokatu. 1894 su kitais įkūrė Krainos nacionalinę partiją (nuo 1905 Nacionalinės pažangos partija). 1901–07 buvo Austrijos parlamento deputatas, 1911–21 Liublianos burmistras. Parašė apsakymų apie kaimo gyvenimą (rinkiniai Tarp kalnų / Med gorami 1876, būdinga realistinis vaizdavimas, Zalės slėnyje / V Zali 1894), satyrinę utopiją 4000 (1891). Sukūrė romaną Ivanas Slavelis (Ivan Slavelj 1876, jame ryšku romantizmo poetika, yra biografijos elementų), pesimistinį satyrinį romaną Mirusios širdys (Mrtva srca 1884), istorinius romanus Po kongreso (Izza kongresa 1905–08), Visoškų kronika (Visoška kronika 1919), istorinių apysakų Mano gyvenimo gyvenimas (Vita vitae meae 1883), Pilies raštininkas (Grajski pisar 1889), apysaką Gėlės rudenį (Cvetje v jeseni 1917). Kūrybai būdinga romantizmo, sentimentalizmo bruožai, melancholiška nuotaika, meilės motyvai, yra fantastikos, natūralizmo elementų, ginamos humanistinės vertybės, Šviečiamojo amžiaus, liberalizmo idėjos.