Ivanas III (graviūra iš A. Thevet La cosmographie universelle d'André Thevet, 1575)

Ivãnas III (Ivan III), Jõnas III 1440 01 22Maskva 1505 10 27Maskva, Maskvos didysis kunigaikštis (1462–1505). Riurikaičių dinastijos, Vasilijaus II Tamsiojo sūnus, Vasilijaus III tėvas, Sofijos Vytautaitės vaikaitis. Prijungė prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės Jaroslavlio kunigaikštystę (1463), Rostovo kunigaikštystę (1474), iki tol veikiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtakos, Naugardo respubliką (1478), Viatkos žemę (1484), Tverės kunigaikštystę (1485), po 1492–94 ir 1500–03 karų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste – Černigovo, Starodubo, Severianų Naugardo, Gomelio, Briansko ir kitas žemes. Į Maskvos įtaką pateko Pskovas ir Riazanės kunigaikštystė. 1480 nustojo mokėti duoklę Aukso ordai ir atsikratė mongolų totorių jungo. Sustiprino centrinę valdžią (prikazai, Ivano III teisynas), kovojo su bojarinų separatizmu. Pradėjo bajorams už tarnybą dalyti dvarus (vadinamąsias pomestijas). Užmezgė diplomatinius ryšius su popiežiaus kurija, Šventąja Romos imperija, Vengrija, Moldavija, Turkija, Persija. Nuo 1472 Ivano III žmona (antroji) buvo paskutiniojo Bizantijos imperatoriaus Konstantino XI Paleologo dukterėčia Zoja (Sofija) Paleolog. Skelbdamasis Bizantijos imperatoriaus įpėdiniu (pradėta propaguoti Trečiosios Romos teoriją) perėmė jos herbą (dvigalvį erelį) ir rūmų ceremonialus. Nuo 1478 tituluodavosi Visos Rusios valdovu, kartais – caru. Kvietėsi į Maskvą Europos meistrus, daugiausia italų architektus (jie perstatė Kremlių, pastatė cerkvių). Ivano III dukterį Eleną buvo vedęs Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Dėl Maskvos valdų išplėtimo ir kitų darbų rusų, kartais ir kitų šalių, istoriografijoje vadinamas Ivanu Didžiuoju.

2271

Ivanas Didysis

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką