Iveñčius (bltr. Івянец, Ivianec, rus. Ивенец, Ivenec), miesto tipo gyvenvietė Baltarusijoje, Minsko srityje, apie 50 km į vakarus nuo Minsko.
3940 gyventojų (2021). Ivenčius įsikūręs prie Volmos (Isločės kairysis intakas; Nemuno baseinas). Maisto pramonė, medienos apdirbimas. Dailiosios keramikos fabrikas. Bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas (1705), Šv. Aleksijaus bažnyčia (1907).
Istorija
Ivenčiaus gyvenvietė minima nuo 15 a. pabaigos. 16 a. pradžioje pradėjo plėstis; 1522 minimas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Minsko apskrities didikų Sologubų miestelis. 16 a. viduryje čia veikė kalvinistų bendruomenė, bažnyčia, mokykla ir prieglauda. 17 a. pradžioje pastatyta katalikų bažnyčia. Per 1654–67 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos ir per 1700–21 Šiaurės karus labai nuniokotas. 18 a. antroje pusėje atsikūrė. Nuo 1793 priklausė Rusijos imperijai, valsčiaus centras. 1921–39 valdė Lenkija, nuo 1923 valsčiaus (gminos) centras. Nuo 1939 priklauso Baltarusijai. 1940–62 rajono centras.