Izabelė Farnezė

Izabèlė Farnèzė (isp. Isabel de Farnesio, it. Elisabetta Farnese) 1692 10 25Parma 1766 06 11Aranjuez, Ispanijos karaliaus Pilypo V žmona (1714–46), Parmos kunigaikščio F. Farnese’s dukterėčia. Tapusi karaliene vyravo Ispanijos politikoje. Su dėde G. Alberoni naudojo Ispanijos jėgą Austrijos įtakai Italijoje sumažinti, siekė savo vaikams (keturiems sūnums ir dviem dukterims) įgyti teritorijų Italijoje. Nepaisydama jai priešiškos Austrijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos sąjungos ilgainiui pasodino sūnų Karolį (1759–88 Ispanijos karalius Karolis III) į Neapolio ir Sicilijos karalystės, sūnų Pilypą – į Parmos kunigaikštystės sostus. Po Pilypo V mirties valdant Izabelės Farnezės posūniui Ferdinandui VI (1746–59) Izabelė Farnezė karaliaus dvare negyveno ir jokios įtakos politikai neturėjo.