Tamošáitis Izidorius 1889 08 12Antkalniškiai (Jurbarko vlsč.) 1943 02 06Rešotai (Krasnojarsko kraštas, Rusija), lietuvių filosofas, katalikų kunigas, visuomenės veikėjas. Daktaras (1920).
Išsilavinimas ir veikla
1912 baigė Žemaičių kunigų seminariją, įšventintas kunigu. 1916 baigė Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge. 1916–20 studijavo Fribūro universitete. Grįžęs į Lietuvą iki 1924 dėstė Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1922–40 dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas; filosofiją, logiką, psichologiją); profesorius (1924). Redagavo periodinius leidinius Lietuvis (1927), Vairas (1929–38), Eranus (1930–35), bendradarbiavo žurnaluose Ateitis, Draugija, Švietimo darbas, Logos, Lietuvos mokykla, Židinys, Jaunoji Lietuva ir kitur. 1937–38 buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. 1941 sovietų valdžios represuotas, ištremtas į Sibirą.
Izidorius Tamošaitis
Tyrimų sritys ir idėjos
Filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos neotomizmas, šv. Augustino idėjos, V. Solovjovas, M. Scheleris. Religinį patyrimą vertino labiau nei intelektinį. Tyrė 20 amžiaus visuomenės ir kultūros krizę. Viena šios krizės priežasčių laikė pozityvizmą. Išsigelbėjimą matė metafizikos atgaivinime. Nagrinėjo fašistinės valstybės kilmę ir struktūrą, tyrinėjo ir kritikavo marksistinę filosofiją ir materializmą. Vienas tautininkų ideologų. Tautą laikė svarbiausia socialine kategorija; tautos esmė – dvasinis pradas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Įvadas į filosofiją (1926), Bendroji psichologija (1927), Trejopas žinojimas (1930), Mūsų gyvenamasai laikas ir auklėjimo uždaviniai (1931). Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).
R: Rinktiniai filosofiniai raštai Vilnius 2010.