izomorfzmas, sudėtinių kalbos raiškos ir turinio elementų struktūros panašumas. Leidžia vieno kalbos lygmens (fonologijos) tyrimų patirtį perkelti į kitų kalbos lygmenų (morfologijos, sintaksės ir kitų) tyrimus. Kalbos elementai turi centrinę ir periferinę dalį, todėl centro ir periferijos kontrastas yra viena svarbiausių izomorfizmo raiškų: skiemuo izomorfiškas žodžiams (rak‑tas, plg. pamiškė), žodžiai – žodžių junginiams, sakiniams (perkirsti, plg. Mama verda sriubą; pavyzdžiuose centrinė dalis paryškinta).
330