J. L. David. Sabinių pagrobimas (aliejus, 1799, Luvras Paryžiuje)

David Jacques Louis (Žakas Lui Davdas) 1748 08 30Paryžius 1825 12 29Briuselis, prancūzų tapytojas. Žymiausias prancūzų dailininkas klasicistas (klasicizmas). Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narys (1784). Dailės mokėsi pas savo giminaitį tapytoją F. Boucher, 1766–1774 studijavo Karališkojoje tapybos ir skulptūros akademijoje Paryžiuje, 1775–1780 – Dailės akademijoje Romoje. 1784–1785 Romoje gilinosi į J. J. Winckelmanno klasicizmo estetiką, antikos palikimą. Dalyvavo 1789 revoliucijoje, buvo Konvento ir Visuomenės švietimo komiteto narys, vadovavo Meno komisijai. Nuo 1804 Napoleono I rūmų tapytojas, prisidėjo prie ampyro susiklostymo. 1816 (restauracijos laikotarpiu) emigravo į Belgiją. Turėjo daug mokinių (tarp jų – vilnietį J. Oleškevičių). Daugiausia tapė istorinius ir mitologinius paveikslus. Ankstyvieji J. L. Davido kūriniai (Marso ir Minervos kova 1771, Stanislovo Kostkos Potockio ant žirgo portretas 1781) turi rokoko bruožų, vėlesni (Horacijų priesaika 1784, Sokrato mirtis 1787) – klasicistiniai. Jiems būdinga iškilminga, kompaktiška ir architektoniška kompozicija, formų monumentalumas, reljefiškas modeliavimas, ryškus linijinis pradas ir gana menka spalvos reikšmė. Psichologiškumu ir novatoriškumu pasižymi laikotarpio aktualijas atspindintys kūriniai (Marato mirtis, Nužudytas Lepelletiere, abu 1793). Sukūrė portretų (Ponia Chalgrin 1792, Ponia Seriziat su dukra 1795, Ponia Récamier 1800, daugybę Napoleono I, jo žmonos Josephine’os ir šeimos narių), peizažų, drabužių, audinių ir interjero įrangos projektų, apipavidalino revoliucijos renginių.

2972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką