Jadvyga

Jadvygà (vengr. Hedvig, lenk. Jadwiga) 1373 pabaiga arba 1374 pradžiaBuda (dabar Budapešto dalis) ar Visegrádas 1399 07 17Krokuva, Lenkijos karalienė (1384–99). Anžu dinastijos. Šventoji (1997; šventė – birželio 8). Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I Didžiojo ir Elžbietos Bosnietės jauniausioji duktė. Nuo ankstyvos vaikystės Vengrijos karaliaus Budos dvare ruošta būti karaliene, mokėsi kalbų, meno, domėjosi mokslu, literatūra. 1378 susižadėjo su Austrijos erchercogu Vilhelmu Habsburgu (apie 1370–1406), su juo turėjo valdyti Vengriją po tėvo mirties. 1382 mirus Liudvikui I Didžiajam našlė Elžbieta Bosnietė nusprendė nevykdyti vyro valios ir netrukus Vengrijos karaliene karūnavo vyresniąją Jadvygos seserį Mariją. Nepatenkinti Austrijos Habsburgai vis dar tikėjosi Lenkijos sosto. 1384 rudenį Elžbieta Bosnietė pagaliau išsiuntė Jadvygą į Lenkiją, kur 1384 10 16 Krokuvoje ji buvo karūnuota.

Karalienės Jadvygos Anžujietės portretas (aliejus, 1768–71, dailininkas M. Bacciarelli, Varšuvos karalių pilies muziejus)

Karalienės Jadvygos priesaika (aliejus, 1867, dailininkas Józefas Simmleris, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Lenkijos didikai, nenorėdami, kad šalį valdytų Habsburgų atstovas, ir siekdami unijos su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, pasiūlė Jadvygai santuoką su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila. Manoma, kad sužadėtuvių su Vilhelmu Habsburgu nutraukti nelinkusią Jadvygą įtikino galimybė pakrikštyti pagonis lietuvius. 1385 sužadėtuvės buvo atšauktos, 1385 08 14 sudaryta Krėvos sutartis su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. 1386 02 18 Jadvyga ištekėjo už 02 15 pasikrikštijusio Jogailos. Kaip lygiavertė vyro bendravaldė (paveldėjusi teisę į sostą) turėjo atskirą dvarą ir raštinę. 1387 pradžioje Jadyga vadovavo karo žygiui į Raudonąją Rusią, valdomą Vengrijos paskirtų seniūnų, apsupo ir užėmė Haličą, paskelbė Haličo ir Voluinės prijungimo prie Lenkijos aktą. Priešinosi kunigaikščio Vytauto Didžiojo siekiui stiprinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą.

1392 tarpininkavo Jogailos deryboms su Vytautu, 1393 – su Skirgaila. Siekė taikiai išspręsti konfliktą su Vokiečių ordinu (1397–98 nesėkmingai derėjosi dėl Dobrynės žemės grąžinimo Lenkijai).

1397 prie Prahos universiteto įkūrė Lietuvių kolegiją.

Mirė praėjus kelioms dienoms po naujagimės dukters Elžbietos Bonifacijos (1399 06 22–07 13) mirties. Testamentu dalį savo turto paliko Jogailos universitetui.

Dar Jadvygai gyvai esant sklido legendos apie jos gerumą ir pamaldumą, nuo 1426 kelis kartus bandyta ją kanonizuoti. 1997 popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbta šventąja.

Jadvyga vaizduojama daugelyje meno kūrinių (W. Gersono, Aleksandro Lesserio, J. Matejkos, Józefo Simmlerio ir kitų paveiksluose).

Karalius Jogaila ir karalienė Jadvyga krikštija Lietuvą (chromolitografija, 1861, dailininkas W. Gersonas; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

-Jadwiga Andegaweńska; -Jadvyga Anžujietė; -Jadvyga Anžu

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką