Jakùtija (Якутия, Jakutija, jakutų k. Sacha), Jakùtijos Respùblika, Sachõs Respùblika (Республика Саха, Respublika Sacha, jakutų k. Sacha Respublikata) yra Rusijos Federacijoje, Rytų Sibire, prie Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. Plotas 3 083 523 km2. 967 522 gyventojai (2018); gyvena jakutai (apie 50 %), rusai (apie 38 %), ukrainiečiai (apie 2 %), evenkai, evenai, jukagyrai, totoriai. Sostinė – Jakutskas (311 760 gyventojų, 2018); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2018): Neriungri (57,2), Mirnas (35,3), Lenskas (23,6), Aldanas (20,7). Miesto gyventojų 64,1 % (2010).
Jakutija – vienas rečiausiai apgyventų Rusijos Federacijoje regionų. Suskirstyta į 33 ulusus (rajonus). Apie 40 % Jakutijos teritorijos yra už Šiaurės poliaračio. Krantai vingiuoti, ypač šiaurės vakaruose; didžiausios įlankos: Nordviko, Anabaro, Olenioko, Buor‑Chajos, Janos. Jakutijai priklauso Didžioji Begičevo sala, Naujojo Sibiro, Lokių salos. Apie 2/3 Jakutijos teritorijos užima kalnai ir plokščiakalniai. Vakaruose yra Vidurio Sibiro plokščiakalnio dalis (Viliujaus plynaukštė, iki 962 m aukščio), pietuose – Palenio plynaukštė, Aldano kalnynas, Stano kalnagūbris, viduryje – Verchojansko kalnagūbris, pietryčiuose (Magadano srities pasienyje) – Čerskio kalnagūbrio dalis (didžiasio aukštis 3147 m, Pergalės kalnas; aukščiausias Jakutijoje), šiaurės rytuose – Jukagyrų plynaukštė. Jakutijos vidurinėje dalyje – Centrinė Jakutijos lyguma, šiaurėje – Šiaurės Sibiro, Janos–Indigirkos, Kolymos žemumos. Arktinis, subarktinis ir vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –28 °C (Jakutijos pakrantėje) iki –50 °C (kitoje teritorijos dalyje), liepos atitinkamai 2 °C ir 19 °C. Kritulių iškrinta 200–700 mm per metus. Visos upės priklauso Arkties vandenyno baseinui. Lenos ir jos intakų (Oliokmos, Aldano, Viliujaus) baseinams tenka daugiau kaip 50 % Jakutijos teritorijos ploto; kitos didžiausios upės – Oleniokas, Kolyma, Indigirka, Alazeja, Anabaras, Jana. Gausu nedidelių, seklių ežerų (daugiausia lygumose); didžiausi: Mogotojevo, Nerpų, Nedželi. Visoje Jakutijoje daugiametis įšalas. Didžioji teritorijos dalis priklauso taigos zonai; šiaurėje – miškatundrė ir tundra. Oliokmos (įkurtas 1984; Aldano kalnyne), Ust-Lenos (1985; Lenos deltoje) rezervatai.
Kasama deimantai, auksas, alavo, stibio rūda, žėrutis, akmens ir rusvosios anglys, gaunama nafta, gamtinės dujos. Spalvotoji metalurgija, deimantų, medžio apdirbimas, siuvimo, odos, avalynės, kailių, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Žemės ūkio naudmenos užima apie 0,6 % Jakutijos teritorijos. Auginama javai (daugiausia kviečiai), daržovės (bulvės), pašariniai augalai. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Veisiami galvijai, arkliai; Jakutijos šiaurėje – elnininkystė. Žvėrininkystė. Medžioklė. Kertamas miškas. Žvejyba. Per Jakutijos teritoriją eina Tyndos–Berkakito–Neriungri geležinkelis (165 km; Baikalo–Amūro magistralės šaka) ir Berkakito–Tommoto–Jakutsko plentas (Amūro–Jakutsko magistralė). Vidaus vandenų laivuojama 11 700 km (daugiausia Lena ir jos intakai). Šiaurės jūrų kelias. Jūrų didžiausi uostai – Tiksi, Čerskis. Taaso–Jakutsko–Pokrovsko dujotiekis. Tarptautinis oro uostas Jakutske.
jakutė
Švietimas
2018 veikė valstybinės aukštosios mokyklos: Jakutijos valstybinis M. Ammosovo universitetas (įkurtas 1956), Jakutijos žemės ūkio akademija, Inžinerinis ir technikos institutas, Čiurapčo fizinės kultūros ir sporto institutas, Aukštoji muzikos mokykla (visos Jakutske), taip pat veikia Sankt Peterburgo, Maskvos, Irkutsko, Novosibirsko ir kitų Rusijos miestų aukštųjų mokyklų filialai. Svarbiausia mokslo įstaiga – Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus filialas, apimantis 11 mokslinių tyrimų institutų ir mokslo centrų. Yra Nacionalinė biblioteka (įkurta 1925), Nacionalinis dailės, Jakutijos tautų muzikos ir folkloro, Literatūros muziejai (visi Jakutske).