Jama

Jamà, hinduizmo ir budizmo mitologijoje – mirties dievas. Laikomas pirmuoju žemėje mirusiu žmogumi ir tapusiu pomirtinio pasaulio valdovu. Mirties dievu imtas laikyti povedinio laikotarpio mituose. Puranose sakoma, kad Jamos palydovai yra kinkarai, kurie kankina nusidėjėlius daugybėje jo valdomų pragarų. Minimas Rigvedoje ir Mahabharatoje; šioje sakoma, kad Jama vilki raudonai, rankoje laiko kilpą, kuria suriša mirusiojo sielą. Tibeto Mirusiųjų knygoje Jama apibūdinamas kaip atsirandantis mirties akimirką, kairėje rankoje laikantis karmos veidrodį (su atsispindinčiais jame mirusiojo gerais ir blogais poelgiais), dešinėje – išminties kardą.