Jamáikos gamtà
Jamaikos gamtinis žemėlapis
Krantai
Jamaikos salos krantai (kranto linijos ilgis 1022 km) vingiuoti, yra įlankų (Portlando, Hollando, Longo), pusiasalių. Prie krantų (daugiausia pietinių) yra koralų rifų.
Jamaikos paplūdimiai
salos vakarinis krantas (Negrilas)
Reljefas
Daugiau kaip 1/2 salos paviršiaus – klintinė plynaukštė (dažniausias aukštis 500–900 metrų). Šiaurės vakaruose, plynaukštės aukščiausioje dalyje, vadinamoje Cockpit Country, yra karstinių reljefo formų, urvų (ilgiausias – Gourie Cave’as, ilgis 3,5 km; giliausias – Dunn’s Hole’as, gylis 230 metrų). Salos vidurinė dalis kalnuota; rytuose yra Mėlynieji kalnai (didžiausias aukštis 2256 metrai). Pakrantėse – siaura žemumų juosta (salos šiaurinėje dalyje – smėlio paplūdimiai). Jamaika yra aktyvioje seisminėje zonoje; Šiaurės Amerikos ir Karibų litosferos plokščių bei Gonâvės mikroplokštės sandūroje susidariusi transforminių lūžių sistema. Stiprūs žemės drebėjimai buvo 1692 06 07 salos pietrytinėje dalyje (magnitudė 7,7; sukėlė nuošliaužas ir cunamį, kuris užtvindė Port Royalo miestą; per katastrofą žuvo 2000 gyventojų, vėliau nuo sužeidimų ir ligų mirė dar 1000–3000) ir 1907 01 14 salos šiaurės rytinėje dalyje (magnitudė 6,2; buvo sugriautas Kingstonas, šiaurinę pakrantę užtvindė cunamis; apie 1000 žuvusiųjų).
Mėlynieji kalnai
Klimatas
Klimatas jūrinis tropinis. Kingstono apylinkėse per metus iškrinta apie 700 mm kritulių, Jamaikos salos vidurinėje dalyje – iki 2000 mm, šiaurės rytuose daugiau kaip 4000 milimetrų. Liepos–lapkričio mėnesiais būna uraganų. Metų vidutinė temperatūra 25–28 °C.
Vidaus vandenys
Upės trumpos, sraunios; ilgiausia – Blackas (ilgis 71 km), jo žemupys laivuojamas. Daugelis nedidelių upių išnyksta karstiniame reljefe. Pietrytinė pakrantė pelkėta. Kalnuose yra karštųjų mineralinių versmių.
viena Jamaikos upių
Dirvožemiai
Dirvožemiai salos rytinėje dalyje blizgažemiai, vakarinėje dalyje – geltonžemiai, šiaurinių ir rytinių pakrančių žemumose – salpžemiai ir šlynžemiai.
Augalija
Rytuose auga sausuoju laikotarpiu lapus metantys, kai kur – drėgnieji atogrąžų miškai (Jamaikos miškingumas apie 30 %, 2000); vakaruose – savanos; pietinėse pakrantėse – mangrovės. Jamaikoje daugiau kaip 3000 gėlių rūšių, iš jų – 200 orchidėjų.
Gyvūnija
Veisiasi lamantinai, krokodilai, gyvatės, iguanos, šikšnosparniai; daug paukščių rūšių.
geltonkaktė žakana
Aplinkos apsauga
YS krioklys
Saugomos teritorijos užima 15,92 % (1760 km2) Jamaikos ploto. Mėlynųjų ir John Crow kalnų (pasaulio paveldo vertybė, 2015) nacionalinis parkas, 3 jūros parkai (Negrilo, Ocho Rioso, Montego Bay), 116 miško draustinių ir kitos saugomos teritorijos. 4 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 1998) saugomos vietovės (plotas 378,47 km2).
Jamaikos konstitucinė santvarka
Jamaikos partijos ir profsąjungos