Jamãlo Neñcų autonòminė apýgarda (Ямало-Ненецкий автономный округ, Jamalo-Neneckij avtonomnyj okrug), iki 1977 Jamãlo Neñcų nacionãlinė apýgarda, yra Rusijoje, Tiumenės srities šiaurėje, prie Karos jūros. Plotas 769 250 km2. Apygardai priklauso Baltoji, Šokalskio, Elnių ir kitos salos. 542 065 gyventojai (2018); gyvena rusai, ukrainiečiai, totoriai, nencai, chantai, komiai. Centras − Salechardas (49 214 gyventojų, 2018). Didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2018): Novyj Urengojus (113,2), Nojabrskas (106,8), Salechardas (49,2), Nadymas (44,6), Muravlenko (32,5). Miesto gyventojų 83,2 % (2018). Apygarda suskirstyta į 7 rajonus.
Apie 50 % Jamalo Nencų autonominės apygardos teritorijos yra už Šiaurės poliaračio. Krantai labai vingiuoti; didžiausia – Obės įlanka. Apygarda užima Vakarų Sibiro lygumos šiaurinę dalį ir Jamalo, Tazo, Gydano pusiasalius; vakaruose siekia Poliarinio Uralo rytinius šlaitus. Arktinis, subarktinis (žiema trunka iki 9 mėnesių) ir vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –22 °C (pietvakariuose) iki –26 °C (rytuose), liepos nuo 14 °C (pietuose) iki 2 °C (salose). Per metus iškrinta 200–500 mm kritulių. Daugiametis įšalas. Didžiausios upės: Obė (žemupys), Tazas, Puras, Nadymas, Messojacha. Daug ežerų (Jarato, Neito, Jamburgo ir kiti). Tundra; apygardos pietuose – taiga. Aukštutinio Tazo rezervatas (įkurtas 1986). Didžiausią pramonės produkcijos dalį (90 %, 2011) duoda gamtinių dujų ir naftos gavyba bei perdirbimas. Išžvalgyti gamtinių dujų ištekliai sudaro apie 33,4 trilijono m3 (apie 70 % Rusijos išteklių). 2011 gauta 431,9 mlrd. m3 gamtinių dujų (apie 90 % Rusijos gamtinių dujų gavybos); didžiausi telkiniai – Urengojaus, Medvežjės, Jamburgo, Vyngapuro, Zapoliarno. 2011 gauta 35,9 mln. t naftos (apie 7,1 % Rusijos gavybos); didžiausias telkinys – Cholmogoro. Miško ruošos, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto (daugiausia žuvų) pramonė. Šiaurės tautų vietiniai gyventojai (nencai, chantai, selkupai) tradiciškai verčiasi klajokline elnininkyste (apie 660 000 šiaurinių elnių, 2010; didžiausia banda pasaulyje), žvejyba, medžiokle, žvėrininkyste, amatais. Dujotiekiai. Labytnangi–Vorkutos, Novyj Urengojaus–Surguto geležinkeliai. Laivuojama daugiausia Obė (iki Salechardo plaukia jūrų laivai), Nadymas, Puras, Tazas; Šiaurės jūrų kelias.
Istorija
Dabartinės apygardos teritorijoje žmonės apsigyveno neolite. Bronzos laikotarpiu prie Obės žeminėse gyveno medžiotojai ir žvejai. Antro tūkstantmečio po Kristaus pradžioje nencai tundros zonoje pradėjo plėtoti klajoklinę elnininkystę. Nuo 11 a. į dabartinės apygardos teritoriją pradėjo skverbtis rusų, daugiausia Didžiojo Naugardo, pirkliai ir duoklės rinkėjai. 16 a. pabaigoje apygardos teritorija prijungta prie Rusijos; vietos gyventojai buvo priversti mokėti jasako mokestį. 1595 Obės žiotyse pastatytas Obdorsko miestas (dabar Salechardas). 19 a. iš už Uralo į Obės baseiną pradėjo keltis komiai. 19 a. prasidėjo vietos gyventojų socialinė diferenciacija. 1921 įsigalėjo sovietų valdžia. 1930 įkurta Jamalo Nencų nacionalinė apygarda (1940 prijungta prie Tiumenės srities). 4 dešimtmetyje sovietų valdžia per prievartinę kolektyvizaciją įkūrė stambių elnininkystės, medžioklės ir žvejybos ūkių. 1977 įkurta Jamalo Nencų autonominė apygarda. 1992 ji su Rusijos Federacija pasirašė federacinę sutartį.