Japètas (Japetus), senovės graikų mitologijoje – titanas. Gajos (Žemės) ir Urano sūnus. Priklausė pirmajai titanų kartai. Hesiodo Teogonijoje ir Apolodoro vardu pavadintame graikų mitų rinkinyje Apolodoro biblioteka (sukurtas 1 a.) minima, kad su žmona okeanide Klimene susilaukė sūnų Atlanto, Epimetėjo, Menoetijaus ir Prometėjo. Taip pat minimas ir Diodoro Siciliečio Istorijos bibliotekoje. Iliadoje pasakojama, kad su kitais titanais dalyvavo titanomachijoje; šis karas suskaldė Japeto šeimą – jis su sūnumis Atlantu ir Menoetiju kovojo titanų, o Epimetėjas ir Prometėjas – Olimpo dievų pusėje, todėl Dzeusas Japetą nutrenkė į Tartarą. Kai kuriuose šaltiniuose Japetas laikomas gigantu.
Individualių atributų neturi, dažniausiai vaizduojamas titanomachijos scenoje kartu su kitais titanais. Paprastai minimas sūnų apibūdinimuose (Hesiodo Darbuose ir dienose Prometėjas vadinamas Japeto sūnumi).
Japeto vardu pavadintas trečiasis pagal dydį Saturno palydovas (1671 atrado G. D. Cassini).