tradiciniai japonų namai Jošinogari istoriniame parke (Sagos prefektūra)

ryžių terasos (Marujama Senmaida, Miės prefektūra)

japonės, vilkinčios kimono

japònai (savivardis nihondžin), Azijos tauta. Japonijos pagrindiniai gyventojai (apie 127 mln.). Dar gyvena Brazilijoje (apie 2 mln. žmonių), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 1,5 mln.), Kinijoje (apie 140 000 žmonių), Filipinuose (apie 120 000 žmonių; 2016), Peru (apie 104 000 žmonių; 2017), Kanadoje, Australijoje ir kitur. Iš viso yra daugiau kaip 130 mln. japonų. Kaba japonų kalba. Dauguma japonų praktikuoja ir budizmą, ir šintoizmą, religiją dažniausiai suvokdami tik kaip kultūrinės tradicijos palaikymo formą. Švenčia ir kai kurias krikščioniškąsias šventes (Kalėdas ir kitas), nors istoriškai susiformavusioms krikščionių bendruomenėms priklauso tik apie 1 % japonų. Raštingumas visuotinis (apie 99 %). Pirmauja pasaulyje pagal gyvenimo vidutinę trukmę – 84 metai (2016).

Gyvensena

Tradiciniai verslai: žvejyba, žemdirbystė (ryžiai, arbatmedžiai). 21 amžiaus pradžioje dauguma japonų dirbo mašinų gamybos, elektronikos, telekomunikacijų, transporto, nekilnojamojo turto, prekybos srityje. Seniausi gyvenamieji namai – karkasiniai mediniai su slankiosiomis pertvaromis, tatamiais išklotomis grindimis, dvišlaičiais arba keturšlaičiais šiaudiniais stogais. Tradicinis vyrų ir moterų drabužis – plačia juosta sujuosiamas kimono. Apavas – mediniai sandalai. Pagrindinis maistas – ryžiai, žuvis, daržovės, sojų pupelės. Tradiciškai valgoma lazdelėmis. Japonai garsėja klasikinio teatro spektakliais, gėlių puokščių komponavimu, sodų planavimu, arbatos ceremonija, kovų menais, keramikos, lako dirbiniais, lankstiniais, kaligrafija, geišų tradicija, maudynėmis karštosiose versmėse, nuo 20 amžiaus antros pusės taip pat animacija, kinematografu, moderniosiomis technologijomis.

Istorija

Pirmieji žmonės Japonijos salose apsigyveno paleolito laikotarpiu. Japonai, kaip genčių grupė, pradėjo formuotis 11 tūkstantmetyje prieš Kristų paplitus džiomono kultūrai. Tautos branduoliu tapo 1 tūkstantmečio prieš Kristų viduryje iš dabartinės Korėjos, Kinijos teritorijų ir kitų Azijos regionų atsikėlę Jajojo kultūros žmonės, kurie įsitvirtino Kiusiu (Kiūšiū), Sikoku (Šikoku) salose ir Honsiu (Honšiū) salos pietinėje dalyje. Būta migracijos bangų iš Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno salų, kurių atstovai susimaišė su pagrindine japonų mase, 19–20 amžiuje asimiliavusia ir ainus. 19 amžiaus pabaigoje susidarė japonų nacija. Nuo 20 amžiaus antros pusės japonų visuomenė yra etniškai ir lingvistiškai vienalytė.

2271

Japonai Lietuvoje

Sugiharos namai Kaune (buvęs Japonijos konsulatas 1939–1940)

Lietuvoje 1939–1940 dirbo Japonijos vicekonsulas Č. Sugihara. 20 amžiaus antroje pusėje – 21 amžiaus pradžioje I. Murata į japonų kalbą išvertė K. Donelaičio, A. Baranausko, J. Meko kūrinių, J. Urbšio ir V. Adamkaus atsiminimų.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (1990) Lietuvoje apsigyvenę japonai prisidėjo prie japonų kalbos ir japonistikos plėtros, techninės paramos Lietuvai, kultūrinių mainų. Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė T. Goda, R. Kodžima; pastarasis 1993–1994 leido Lietuvos ir Japonijos istorinių, kultūrinių ryšių biuletenį Ritoania-Nihon tsuushin. Lietuvos branduolinės saugos patarėjų komiteto narys inžinierius A. Takeda Lietuvoje ir Japonijoje paskelbė straipsnių apie Ignalinos atominę elektrinę. Antropologas S. Hatanaka išleido knygą Lietuva. Kaip išliko maža šalis (1996, lietuviškai 1999). 1992 G. Kitagava Vilniuje sukūrė paminklą Č. Sugiharai Mėnulio šviesa, 2004 M. Gimbutienės atminimui – Gyvenimas kartu. 1994–2002 Europos centro skulptūrų parke skulptūrų sukūrė T. Kobajaši, J. Ihara, N. Micunaši, K. Nakase, M. Ito, A. Kuvajama. Japonijoje šingekio teatro trupė Dora 2004 su lietuviais aktoriais sukūrė bendrą spektaklį Sakura vėjyje (režisierius J. Vaitkus; rodomas ir Lietuvoje) apie šių tautų žmonių likimus Sibiro lageriuose. 1998–2005 Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šoko solistė M. Hamanaka (geriausia Lietuvos 2004 metų baleto šokėja). 2001–2004 fotomenininko T. Vakisakos iniciatyva Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose ir Alytuje pasodinta japoniškų vyšnaičių (Sakurų kelias). Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas (iki 2018 Orientalistikos centras) siūlo japonologijos studijas, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centras (2009 prie jo prijungtas Japonistikos centras) – japonistikos studijas. Lietuvoje 2005 gyveno daugiau kaip 30 japonų, 2017 gyveno 82 japonai.

291

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką