Japonijos konstitucinė santvarka

Japònijos konstitùcinė sántvarka

Aukščiausiosios valdžios institucijos

Pagal 1947 (priimta 1946) konstituciją Japonija – parlamentinė konstitucinė monarchija. Nominalus valstybės vadovas – imperatorius (sostas paveldimas).

Japonijos parlamento Atstovų Rūmų posėdžių salė

Įstatymus leidžia parlamentas (Kokai), kurį sudaro 2 rūmai: Atstovų Rūmai (Šiugi‑in) ir Patarėjų Rūmai (Sangi‑in). Atstovų Rūmus sudaro 465 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 metams (289 nariai išrenkama vienmandatėse apygardose, 176 – proporcinio atstovavimo sistema iš 11 regioninių teritorijų). Patarėjų Rūmus sudaro 242 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams (146 išrenkami daugiamandatėse rinkimų apygardose, 96 – proporcinio atstovavimo sistema); kas 3 metai pusė sudėties atnaujinama.

Vykdomoji valdžia priklauso Ministrų kabinetui, jį skiria ministras pirmininkas iš parlamento narių. Ministrą pirmininką skiria parlamentas, juo dažniausiai tampa daugumos parlamente atstovas.

Teismų sistema

Veikia Aukščiausiasis Teismas (pirmininką skiria imperatorius, kitus teisėjus – Ministrų kabinetas) ir žemesnieji teismai.

Nacionalinė šventė

Nacionalinė šventė – imperatoriaus gimimo diena (nuo 2019 –vasario 23 – imperatoriaus Naruhito gimimo diena).

2271

Japonija

Japonijos gamta

Japonijos gyventojai

Japonijos partijos ir profsąjungos

Japonijos ginkluotosios pajėgos

Japonijos ūkis

Japonijos istorija

Japonijos santykiai su Lietuva

Japonijos švietimas

Japonijos literatūra

Japonijos architektūra

Japonijos dailė

Japonijos muzika

Japonijos choreografija

Japonijos teatras

Japonijos kinas

Japonijos žiniasklaida

Japonijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką