viena Ch. Sugiharos 1940 išduotų Japonijos tranzitinių vizų (Ch. Sugiharos memorialinis muziejus Joacu, Gifu prefektūra)
Japònijos sántykiai su Letuva
Japonijos ir Lietuvos santykiai 20 a. pirmoje pusėje
Japonijos atstovas Sakuma (priekyje centre; antras iš dešinės – Užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovas S. Girdvainis), įteikęs kredencialus Lietuvos prezidentui (20 a. 4 dešimtmetis, Kaunas)
1922 12 20 Japonija pripažino Lietuvą de jure. 1929 pasirašytas susitarimas dėl vizų panaikinimo, 1930 – Prekybos ir laivininkystės sutartis. Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras, akredituotas Lietuvai, rezidavo Rygoje. Nuo 1939 03 Kaune veikė Japonijos konsulatas. SSRS 1940 06 okupavus Lietuvą ir įsakius nutraukti visų užsienio šalių atstovybių veiklą, Japonijos vicekonsulas Ch. Sugihara (1900–85) prieš Japonijos vyriausybės valią per mėnesį (07 31–08 28) išdavė apie 6000 Japonijos tranzitinių vizų Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos žydams, taip išgelbėdamas jų gyvybes.
Diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 09 06 Japonija vėl pripažino Lietuvą de jure. 1991 10 10 atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Pirmuoju Lietuvos atstovu Japonijoje tapo A. Kudzys (2001–06). 2024 Lietuvai Japonijoje atstovauja ambasadorius, reziduojantis Tokijuje (ambasada įsteigta 1998), garbės generalinis konsulas Fukujamoje (Fukujamai ir Hirosimos prefektūrai), garbės konsulai Osakoje (Osakai ir Kinki, Čiūgoku, Sikoku, Kiusiu regionams), Gifu (Gifu prefektūrai), Sapporo (Hokaido prefektūrai) ir Čiboje (Čibos prefektūrai). Japonijai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje (ambasada įsteigta 1997; 1992–93 ambasadorius rezidavo Maskvoje, 1993–97 – Kopenhagoje). Japonijos ambasados Kultūros ir informacijos centras (įkurtas 1995) kuruoja Japonijos finansinę paramą Lietuvos kultūros ir mokslo įstaigų projektams, mokslininkų, menininkų bendrus projektus, ryšius ir stažuotes Japonijoje.
Šalių vadovų vizitai
2007 05 Lietuvoje lankėsi Japonijos imperatorius Akihitas su žmona Mičiko Šioda, 2006 – užsienio reikalų ministras Taro Aso, 2014 – Japonijos parlamento Patarėjų Rūmų pirmininkas Masaaki Yamazaki, 2018 – ministras pirmininkas Šinzo Abe, 2023 – ministras pirmininkas Fumio Kišida. 2001 Japonijoje lankėsi Lietuvos prezidentas V. Adamkus, 2019 – G. Nausėda, 2005 – ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, 2006 – G. Kirkilas, 2012 – A. Kubilius, 2018 – ministras pirmininkas S. Skvernelis, 2022 – ministrė pirmininkė I. Šimonytė, 2004 – Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas A. Paulauskas, 2016 – pirmininkė L. Graužinienė, 2023 – V. Čmilytė-Nielsen.
Japonijos imperatoriaus Akihito (antras iš dešinės) vizitas Lietuvoje 2007 (pirmas iš dešinės – Lietuvos prezidentas V. Adamkus)
Dvišalės sutartys ir ekonominiai ryšiai
Japonijos verslo federacijos Keidanren delegacija susitinka su Lietuvos prezidentu G. Nausėda (sėdi centre; Vilnius, 2019)
Japonijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Vizų režimo panaikinimo (2000), Pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos (2017) sutartis. 2022 prekybos apyvarta tarp Japonijos ir Lietuvos sudarė 191 mln. eurų. Lietuva į Japoniją eksportavo prekių už 104 mln. eurų (43 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Japonijos už 87 mln. eurų (40 vieta pagal importą). Japonija iš Lietuvos daugiausia importavo optikos, matavimo ir medicinos prietaisus ir aparatus (20 %), įvairius chemijos produktus (14 %), Lietuva iš Japonijos – cheminius štapelio pluoštus (25 %), antžeminio transporto priemones, jų dalis (20 %), mašinas ir mechaninius įrenginius (18 %), elektros mašinas ir įrenginius (14 %). 2022 Lietuvoje apgyvendinta 1600 turistų iš Japonijos.
2271
Japonijos konstitucinė santvarka
Japonijos partijos ir profsąjungos