Japònijos švietmas

Pirmosios mokyklos pradėtos kurti 6 amžiuje prie šventyklų ir vienuolynų. Jose buvo mokoma budizmo, skaityti ir rašyti. 8 amžiuje pradėta kurti valstybinė švietimo sistema, bet jos įgyvendinti nepavyko. 17 amžiaus 4 dešimtmetyje pradėta steigti liaudies mokyklas. Veikė du mokyklų tipai: samurajų ir karių vaikams – valstybinė mokykla (hanko), miestiečių ir valstiečių vaikams – privati (sidzuku) ir bažnytinė (terakoja) mokykla. Šių mokyklų mokymo programos skyrėsi. 1871 įkurta Švietimo ministerija, 1872 įvykdyta švietimo reforma, priimtas Pagrindinis švietimo įstatymas. 1885 paskelbtas privalomo keturmečio pradinio mokslo įstatymas. 1908 privalomas pradinis mokymas pratęstas iki 6 metų. 1947 priimtas naujas Švietimo įstatymas, įvykdyta nauja švietimo reforma. Įvestas devynmetis privalomas mokslas 6–15 metų vaikams (šešiametė pradinė mokykla ir trimetė privalomoji žemesnioji vidurinės mokyklos pakopa). Veikia mokyklos vaikams su negalia. Yra ikimokyklinių įstaigų (daugiausia privačių) 3–5 metų vaikams. Mokyklą pradeda lankyti 6 metų vaikai. Mokymo programa visose pradinėse mokyklose vienoda, ją tvirtina vyriausybė. Vidurinės mokyklos yra dviejų pakopų: privaloma trimetė žemesniosios pakopos vidurinė mokykla (12–15 metų vaikams) ir trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla (15–18 metų jaunuoliams). Į aukštesniosios pakopos mokyklą priimami baigusieji žemesniosios pakopos vidurinę mokyklą ir išlaikiusieji stojamuosius egzaminus. Profesinis išsilavinimas įgyjamas aukštesniojoje vidurinės mokyklos pakopoje arba dvimečiuose koledžuose. Į aukštąsias mokyklas priimami baigusieji žemesniosios ar aukštesniosios pakopos vidurines mokyklas. Aukštosios mokyklos yra trijų tipų: žemesnieji koledžai (moklas trunka 2–3 metus), koledžai ir universitetai (mokslas trunka 4 metus), technikos koledžai (mokslas trunka 5–5,5 metų). Mokslas aukštosiose mokyklose mokamas. 2004 buvo 8365 ikimokyklinės įstaigos (apie 1,8 milijono vaikų), 710 žemesniosios pakopos vidurinių mokyklų (apie 3,7 milijono vaikų), 1320 aukštesniosios pakopos vidurinių mokyklų (apie 3,7 milijono jaunuolių), 450 žemesniųjų koledžų (apie 234 000 studentų), 3 technikos koledžai (apie 59 000 studentų). 2004 buvo 542 universitetai (apie 2,8 milijono studentų). Svarbiausi universitetai: Tokijo universitetas, Kioto (įkurtas 1897), Osakos (įkurtas 1931), Tohoku (įkurtas 1907), Kejo (įkurtas 1858), Kiusiu (įkurtas 1910), Nagojos (įkurtas 1871), Hokaido (įkurtas 1878), Cukubos (įkurtas 1949). Svarbiausi mokslo centrai – Japonijos akademija ir Japonijos mokslo taryba (įkurta 1949). Veikia 2744 bibliotekos, 702 iš jų specializuotos, didžiausia – Japonijos nacionalinė parlamento biblioteka. Yra 1117 muziejų (382 istorijos, 381 meno, 102 mokslo ir kitų).

Japonijos kultūra

2271

Japonija

Japonijos gamta

Japonijos gyventojai

Japonijos konstitucinė santvarka

Japonijos partijos ir profsąjungos

Japonijos ginkluotosios pajėgos

Japonijos ūkis

Japonijos istorija

Japonijos santykiai su Lietuva

Japonijos literatūra

Japonijos architektūra

Japonijos dailė

Japonijos muzika

Japonijos choreografija

Japonijos teatras

Japonijos kinas

Japonijos žiniasklaida

Japonijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką