Jarocin (Jaròcinas), miestas Lenkijos pietvakariuose, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į pietryčius nuo Poznanės; apskrities centras.

26 100 gyventojų (2019).

Per Jarociną eina Poznanės–Ostrovo geležinkelis, Poznanės–Kaliszo plentas. Mašinų (medienos ir metalo apdirbimo staklių, lentpjūvių ir miškų ūkio mašinų), statybinių medžiagų (statybinės keramikos, izoliacinių medžiagų) gamyba, medienos apdirbimo (baldų fabrikas, lentpjūvė), siuvimo, maisto pramonė. Krašto muziejus.

2271

Architektūra

Bažnyčios: Šventosios Dvasios (1516), Šv. Martyno (apie 1610, perstatyta 1775 ir 1910), Šv. Jurgio (1848), Kristaus Karaliaus (1930). Vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus rotušė (1799–1804, perstatyta 1854). Klasicistiniai rūmai (1857, architektas F. A. Stüleris) su parku (19 a. vidurys, architektas P. J. Lenné).

2271

Istorija

1257 minima prekybinė gyvenvietė. Miesto teisės nuo apie 1307. Buvo lenkų didikų giminių (Zarembų, nuo 17 a. Radolińskių) nuosavybė. Vietinis amatų ir prekybos centras. Po karų su Švedija (17 a. viduryje) smuko, įgijo labiau agrarinį pobūdį. 1793–1919 priklausė Prūsijai (nuo 1871 Vokietija), nuo 1919 – Lenkijai. Nuo 19 a. 4 ketvirčio virto sausumos kelių (pirmasis geležinkelis per Jarociną nutiestas 1875) sankirta, tai paspartino Jarocino raidą. Nuo 19 a. pabaigos, ypač po II pasaulinio karo, čia plėtota pramonė.

1939–45 prijungtas prie III Reicho, daugiau kaip 8000 Jarocino gyventojų išsiųsta į vadinamąją Generalinę guberniją, t. y. į kitas Lenkijos sritis, ir išvežta dirbti į Vokietiją. 1945–49 mieste veikė antikomunistinių organizacijų.

1887–1975 ir nuo 1999 Jarocinas – apskrities centras.

1412

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką