Jaroslavlio sritis

Jaroslãvlio srits (Jaroslavskaja oblast) yra Rusijos europinės dalies vidurinėje dalyje. Plotas 36 400 km². 1,4 mln. gyventojų (2004). Centras – Jaroslavlis (612 500 gyventojų, 2003); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2003): Rybinskas (222,1), Tutajevas (42,6), Pereslavl-Zalesskis (43,3), Ugličius (38,1). Miesto gyventojų 81 % (2001). Sritis suskirstyta į 17 rajonų. Įkurta 1936.

Jaroslavlio sritis užima mažai kalvotos Rytų Europos lygumos dalį. Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra –10 °C, liepos 18 °C. Per metus iškrinta apie 600 mm kritulių. Per Jaroslavlio sriitį teka Volga. Rybinsko, Kostromos, Ugličiaus tvenkiniai. Didžiausi ežerai – Nero, Pleščejevo. Miškai užima 47 % srities teritorijos. Pereslavlio nacionalinis parkas, Darvino rezervatas.

Kasamos durpės. Rybinsko, Ugličiaus hidroelektrinės. Pramonės svarbiausia šaka – mašinų gamyba (apie 40 % Jaroslavlio srities pramonės produkcijos). Laivų statyba (Jaroslavlyje, Rybinske), variklių (Jaroslavlyje, Rybinske, Tutajeve), laikrodžių (Ugličiuje), prietaisų (Jaroslavlyje, Rostove), staklių (Jaroslavlyje, Danilove) gamyba, naftos perdirbimas, chemijos (naftos chemijos, padangų, gumos technikos dirbinių, sintetinių dervų, plastikų, sintetinio kaučiuko, lakų, dažų, magnetinių juostų, fotografinio popieriaus), radioelektronikos (Jaroslavlyje), statybinių medžiagų, tekstilės, siuvimo, odos, avalynės, maisto pramonė. Dailieji amatai (emaliu tapyti dirbiniai, Rostovo emalis). Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė; veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Auginama rugiai, pašariniai augalai, bulvės ir daržovės. Laivuojama daugiausia Volga ir Rybinsko tvenkinys. Jaroslavlio, Rybinsko, Ugličiaus upių uostai.

Jaroslavlio sritis. Šv. Jono Krikštytojo gimimo cerkvė (pastatyta 1690) Ugličiuje

2358