javiẽčiai, Azijos tauta. Gyvena Indonezijoje (Javos, Kalimantano saloje), Malaizijoje, Singapūre, Naujojoje Kaledonijoje, Olandijoje. Iš viso 21 a. pradžioje buvo apie 90 mln. javiečių.
Kaba javiečių kalba, paplitusi ir indoneziečių kalba.
Dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai, yra krikščionių. Išlikę hinduistinių, budistinių, animistinių tikėjimų apraiškų.
gyvenamieji namai Yogyakartoje (Javos sala, Indonezija)
moterys sodina ryžių sodinukus (netoli Yogyakartos, Javos sala, Indonezija)
Gyvensena
Svarbiausias tradicinis verslas – ariamoji žemdirbystė (užliejamuose laukuose dažniausiai augina ryžius, dar kukurūzus, batatus, saldžiuosius maniokus, arachius, pupeles, sojas). Augina kinkomuosius galvijus, paukščius, veisia žuvis (dažniausiai tvenkiniuose). Pakrančių gyventojai verčiasi žvejyba. Amatai: verpimas, audimas, kalvystė, medžio raižyba, batika. Java – labiausiai pramoninė Indonezijos dalis.
Ilgai išliko javiečių luomų hierarchija. Šeima – monogaminė.
Išplėtota nacionalinė literatūra, architektūra, muzika, teatras (ir šešėlių).
Istorija
Javiečių protėviai atsikraustė į Javą ne vėliau kaip pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų; pirmame tūkstantmetyje po Kristaus patyrė didelę Indijos kultūros įtaką. Javiečių ankstyvieji valstybiniai junginiai susidarė 2–3 a. sandūroje, didžiausios galybės laikotarpis – Madžapahito imperija (13 a. pabaiga–16 a. pradžia). Nuo 17 a. pradžios javiečių gyvenamos teritorijos tapo Olandijos kolonija. Buvo aktyvūs išsilaisvinimo kovotojai (Indonezija nepriklausoma nuo 1949). Paplitusi indoneziečių nacijos idėja.