Jekaterinburg (Екатеринбург, Jekaterinbùrgas), 1924–91 Sverdlovsk (Sverdlòvskas), miestas Rusijoje, Uralo rytiniame šlaite; Sverdlovsko srities centras. 1,34 mln. gyventojų (2020).
Jekaterinburg
Miestas įsikūręs abipus Isetės (Tobolo kairysis intakas). 2 oro uostai. Metropolitenas. Sunkiųjų mašinų gamybos centras: Uralmaš, Uralchimmaš, Uralelektrotiažmaš – vienos didžiausių įmonių Rusijoje. Metalo apdirbimas, juodoji metalurgija, chemijos (gumos technikos gaminių, padangų, plastikų, farmacijos), statybinių medžiagų, lengvoji (šukuotų vilnų, avalynės, siuvimo, odinės galanterijos, kailių), maisto pramonė. Juvelyrinių dirbinių gamyba (fabrikas Uralskije samocvety). Rusijos mokslų akademijos Uralo skyrius. 14 aukštujų mokyklų, tarp jų – Uralo (įkurtas 1920), Uralo technikos (1992) universitetai, konservatorija (1934). Apie 140 mokslinių tyrimų, konstruktorių ir projektavimo institutų. Operos ir baleto, dramos, muzikinės komedijos, jaunojo žiūrovo, lėlių teatrai. Filharmonija. Cirkas. Sverdlovsko srities kraštotyros, Uralo geologijos, mineralogijos, Jekaterinburgo istorijos, literatūros (priklauso P. Bažovo, F. Rešetnikovo, D. Mamino-Sibiriako namai muziejai), juvelyrinių dirbinių, vaizduojamojo meno ir kiti muziejai.
Istorija
Jekaterinburgo pradžia – 1723 prie metalurgijos gamyklos įkurta gyvenvietė ir šalia pastatyta tvirtovė (pavadintas Jekaterinburgu imperatoriaus Petro I žmonos Jekaterinos, būsimosios imperatorės, vardu). Miesto teisės nuo 1796. Nuo 18 a. Uralo kasybos pramonės centras.
1918 05–07 bolševikai čia kalino ir 07 17 nužudė paskutinį Rusijos imperatorių Nikolajų II ir jo šeimą. 1919 07 viduryje miestą buvo užėmę sukilę Čekoslovakų korpuso kariai. 1924–91 Jekaterinburgas vadintas Sverdlovsku. Nuo 1934 – srities centras.
20 a. 3–4 dešimtmetyje labai išsiplėtė (1897 buvo 43 000 gyventojų, 1926–140 000, 1939 – 423 000), tapo svarbiu sunkiosios ir karo pramonės, mokslo ir kultūros centru. Sverdlovske veikė Sverdlovsko srities lagerių (vadinamojo Sevurallago; priklausė daugiau kaip 80 lagerių) administracija. Mieste buvo 5 lageriai, KGB ir Vidaus reikalų ministerijos (skirtas politiniams kaliniams) ikiteisminio sulaikymo, t. p. persiuntimo kalėjimas; juose kalėjo per 10 000 kalinių, tarp jų daug politinių. Jų ir tremtinių nemokamas ar menkai mokamas darbas naudotas miesto statyboms. Pramonės plėtrą itin paspartino per SSRS–Vokietijos karą (1941–45) čia 1941–42 iš Vokietijos kariuomenės okupuojamų teritorijų perkeltos pramonės įmonės; jos padidino karinės produkcijos gamybą (tapo reikšminga SSRS mastu). Po karo miestas toliau plėtėsi (1959 – 779 000 gyventojų, 1979 –1 240 000).
1412
Lietuviai
II pasaulinio karo pradžioje Sverdlovsko kalėjimuose bei lageriuose kalinta ir lietuvių politinių kalinių, daugiausia inteligentų, valstybės veikėjų. 1941–42 Sverdlovske kalinti ir sušaudyti Lietuvos ministras pirmininkas P. Dovydaitis, ministrai V. V. Čarneckis, A. Endziulaitis, K. Jokantas, Klaipėdos krašto gubernatorius J. Kubilius, pulkininkas V. Engleris, kiti valstybės ir visuomenės veikėjai. Konservatorijoje studijavo tremtiniai: V. Kuprys, G. Landsbergienė.
Jekaterinburg