Stuhr Jerzy (Ježis Stùras) 1947 04 18Krokuva, lenkų aktorius, režisierius. 1970 baigė Jogailos universitetą (lenkų filologiją), 1972 – Aukštąją teatro mokyklą (vaidybą; abu Krokuvoje), nuo 1972 joje dėsto (1990–96 ir 2002–08 rektorius); profesorius (1994). 1972–91 vaidino H. Modrzejewskos senajame teatre Krokuvoje, nuo 9 dešimtmečio – ir Italijos teatruose, dėstė šios šalies aukštosiose mokyklose. Sukūrė reikšmingų vaidmenų A. Wajdos (Verchovenskis, Porfirijus – Demonai 1971, Nusikaltimas ir bausmė 1984, abu pagal F. Dostojevskį, AA – S. Mrożeko Emigrantai 1976, Hamletas – Tragiška Danijos princo Hamleto istorija 1981, pagal W. Shakespeare’ą), K. Swinarskio (Belzebubas, Liokajus, Ceremonmeisteris – A. Mickevičiaus Vėlinės 1973), J. Jarockio (Gorodničius – N. Gogolio Revizorius 1980), J. Grzegorzewskio (Žurnalistas – S. Wyspiańskio Vestuvės 1977) režisuotuose spektakliuose. Itin populiarus buvo Lenkijoje ir užsienyje vaidintas J. Stuhro monospektaklis P. Süskindo Kontrabosas (1985, ir režisierius).
Jerzy Stuhr
Nuo 8 dešimtmečio vaidino kine; svarbiausi vaidmenys: Lutekas (Šokių tvarkytojas 1978, režisierius F. Falkas), Filipas (Kino mėgėjas 1979), Jurekas (Trys spalvos: Balta 1994, abiejų režisierius K. Kieślowskis), Maksas (Seksmisija 1984, režisierius J. Machulskis), Piščikas (Pilietis Piščikas 1989, režisierius A. Kotkowskis), Witkacis (Mistifikacija 2010, režisierius J. Koprowiczius). Režisavo filmų (Svetimautojų sąrašas / Spis cudzołożnic 1995, Meilės istorijos / Historie miłosnie 1997, Venecijos kino festivalio prizas, Savaitė iš vyro gyvenimo / Tydzień z życia mężczyzny 1999, Didelis žvėris / Duże zwierzę 2000, Rytdienos orai / Pogoda na jutro 2003), spektaklių, vaidino juose pagrindinius vaidmenis. Parašė atsiminimų knygą Širdies liga, arba Mano gyvenimas mene (Sercowa choroba, czyli Moje życie w sztuce 1992).