jėzutai, Jzaus draugijà (lot. Societas Jesu, SJ), katalikų vienuolių ordinas; to ordino nariai. Popiežiaus teisių ordinas (1540 patvirtino popiežius Paulius III).
Struktūra ir organizacija
Vadovaujasi Ignaco Lojolos parašytomis konstitucijomis. Tikslas – apaštalavimas, pamokslai, dvasinės pratybos, artimo meilės darbai, tikėjimo skleidimas, jaunimo ugdymas (šūkis Ad maiorem Dei gloriam – Didesnei Dievo garbei). Atributas – Jėzaus Kristaus monograma IHS. Tradicinė apranga – juoda be sagų, plačia vilnone juoda juosta sujuosiama sutana stačia apykakle, segama kilpelėmis. Neturi bendros choro maldos, privalomos marinimosi praktikos. Gyvena vadinamuose namuose, neuždaruose vienuolynuose. Aukščiausia valdymo institucija – Generalinė kongregacija. Ji visam gyvenimui renka generalinį vyresnįjį – generolą (būstinė Romoje). Kiti vyresnieji (provincijolai, rektoriai, namų vyresnieji ir kiti) skiriami generolo. Duoda skaistumo, neturto, klusnumo, o profesai – dar ypatingo klusnumo popiežiui įžadą.
Jėzaus draugijos herbas
Yra 4 narystės formos: novicijai (besirengiantieji būti kunigais ar broliais; noviciatas trunka 2 metus); davusieji pirmuosius įžadus ir besiruošiantieji kunigystei (lot. scholastici) ar kitoms pareigoms (lot. coadiutores temporales); paprastus paskutiniuosius įžadus davę kunigai (lot. coadiutores spirituales) ir broliai (lot. coadiutores temporales); profesai – kunigai, davę 4 iškilmingus įžadus.
Istorija
Ordiną 1534 su kitais įkūrė Ignacas Lojola, patvirtino popiežius Paulius III bule Regimini militantis Ecclesiae (1534 09 27). 16–17 a. labai paplito ir tapo svarbiausiais katalikų reformų skleidėjais. Kovodami su reformacija rengė disputus, spausdino polemines publikacijas. Vertė Bibliją į gimtąsias kalbas, leido hagiografinius raštus (bolandininkai), katekizmus (R. Bellarmino, P. Canisius). Pradėjo plačiai vesti rekolekcijas. Steigė ir išlaikė brolijas (Marijos sodalicijas ir kita). Europoje kūrė mokyklas, kolegijas ir universitetus (svarbiausias Grigaliaus universitetas). Prisidėjo prie mokslo, teologinės minties ir kultūros plėtros, turėjo įtakos baroko menui. Sukūrė mokyklinį teatrą kaip ugdymo dalį; jį paskleidė visoje Europoje. Filosofijoje ir teologijoje vadovavosi tomistine scholastika.
Ignacas Lojola (dailininkas J. del Conte, 1556, tapyba, Jėzaus draugijos kurija Romoje)
Spaudžiamas Europos monarchų (jėzuitai 1759 uždrausti Portugalijoje, 1762 – Prancūzijoje, 1767 – Ispanijoje) popiežius Klemensas XIV breve Dominus ac Redemtor (1773 07 21) panaikino ordiną. Panaikinimo dekretą atsisakė paskelbti Rusijos imperatorė Jekaterina II ir Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis. 1814 08 07 popiežius Pijus VII paskelbė bulę, patvirtinančią ordino atkūrimą. Jėzuitai grįžo į buvusias misijų vietas.
Jėzaus bažnyčia Romoje (1568–84, architektai G. da Vignola, G. della Porta)
Misijų šalyse 1955 turėjo 22 universitetus, 6 observatorijas, 614 vidurinių ir 95 amatų mokyklas, 25 spaustuves, 155 vaikų globos namus, 349 medicinos punktus, 10 ligoninių raupsuotiesiems ir kita. 1990 misijose dirbo 6279 jėzuitai. 20 a. pabaigoje jėzuitai turėjo 163 universitetus ar fakultetus (iš jų 81 Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje), daugiau kaip 250 socialinių ir kitokių centrų, išlaikė 8 observatorijas, 17 geofizikos institutų, 20 seisminių stočių, 30 radijo stočių (vadovauja Vatikano radijui), t. p. muziejų, mokslinių bibliotekų, leido apie 1500 mokslinių žurnalų, knygas. Jėzuitams priklausančiose arba vadovaujamose švietimo įstaigose mokėsi virš 1,5 mln. moksleivių ir studentų. Jėzuitai veikia daugiau kaip 120 šalių, yra 85 provincijos, apie 19 800 narių (2005).
Žymūs jėzuitai
Daug žymių jėzuitų mokslininkų reiškėsi matematikos, fizikos (F. Grimaldi), astronomijos (R. J. Boškovičius, C. Mayeris, G. B. Riccioli, J. Zupo ir kt.) ir kitose srityse, padarė geografinių atradimų. Jau 16 a. buvo astrologijos priešininkai. Rūpinosi ligoniais, steigė vaistines, gamino vaistus. Daug reikšmės teikė misijoms. Skleidė krikščionybę stengdamiesi prisitaikyti prie vietos gyventojų (ypač Azijos) kultūros ir papročių. Aprašė misijų kraštus, jų istoriją, etnografiją, sudarė žemėlapių, tyrė kalbas, išleido pirmąją sanskrito gramatiką. Šiaurės, Pietų ir Centrinės Amerikos šalyse steigė vienuolynus, mokyklas, kolegijas, spaustuves.
44 jėzuitai paskelbti šventaisiais (tarp jų – Ignacas Lojola, R. Bellarmino, P. Canisius, Pranciškus Ksaveras), 137 – palaimintaisiais.
2725