Duckart Joachim (Joachimas Dùkartas) 1898 06 12Leipzig 1952 11 14Königswinter (Šiaurės Reinas-Vestfalija), nacių Vokietijos veikėjas, Lietuvos generalinės srities SS kolonizacijos štabo viršininkas.
Karo ministerijos valstybinio teisės patarėjo sūnus. Baigė gimnaziją Berlyne. Pirmajame pasauliniame kare dalyvavo savanoriu (karą baigė būdamas leitenantas, apdovanotas II laipsnio Geležiniu kryžiumi). Po karo baigė agronomijos studijas Berlyno žemės ūkio universitete, 1923 apsigynė agrarinių mokslų daktaro disertaciją. Dirbo sėklų auginimo centre ekspertu. Veimaro Respublikos laikais priklausė Vokietijos socialinei partijai ir Plieninio šalmo organizacijai. 1931 12 perėjo į Nacionalsocialistų partiją, 1933 01 tapo SS nariu. Nuo 1934 vienas Reicho maitintojų organizacijos (Reichsnährstand, RNST) Berlyno padalinio vadovų, XIV SS apygardos (štabas Bremene) SS Rasės ir apgyvendinimo vyriausiosios valdybos (Rasse- und Siedlungshauptamt-SS, RuSHA) vyriausiasis instruktorius. Rašė mokslo straipsnius, rengė seminarus, skaitė paskaitas rasinės politikos klausimais. Nuo 1937 priklausė Nacionalsocialistinei mokytojų sąjungai (NS-Lehrerbundes). Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui paskirtas į Vakarų Prūsiją Reicho komisaro vokiečių tautai konsoliduoti (Reichskommissar für die Festigung Deutschen Volkstums, RKFDV) atstovu.
Vokietijai 1941 06 užėmus Lietuvą, turėdamas SS šturmbanfiurerio laipsnį paskirtas H. Himmlerio įgaliotiniu Lietuvoje. Lietuvos generalinės srities SS kolonizacijos štabo (SS ansiedlungsstab, įsteigtas 1942 01 prie Generalinio komisariato Kaune) viršininkas. Jo uždavinys buvo atkeldinti į Lietuvą buvusius vokiečių kilmės Lietuvos Respublikos piliečius, repatrijavusius 1940–41. Tai buvo atliekama nedviprasmiškai pabrėžiant ketinimus aneksuoti Lietuvą, dauguma repatriantų buvo įdarbinti gestapo ir SD struktūrose Lietuvoje. Persikėlėliai pirmiausia buvo apgyvendinami Marijampolės apskrityje, prie Šešupės, vėliau – per vieną rajoną nuo Marijampolės Nemuno link. Šis (pietinis) kolonizavimo ruožas ėjo per Kėdainius iki Panevėžio, vėliau – dar toliau, iki Latvijos sienos; šiaurinis ruožas ėjo nuo Jurbarko per Raseinius–Kelmę–Šiaulius Latvijos link. SS kolonizacijos štabas laidavo, kad jei pasitaikytų atvejų, kai lietuvių policijos bataliono kario ūkis atiduotas vokiečių kolonistui, lietuviui būtų grąžintas lygiavertis ūkis kitoje vietoje; jei tai būtų frontininkas, jam būtų skirtas dar geresnis iškeldinto lenko ūkis.
1944 artėjant frontui J. Duckarto pastangomis iš Baltijos šalių į Vokietiją evakuota 28 000 vokiečių. 1944 06 jam suteiktas SS oberšturmbanfiurerio laipsnis. Po karo J. Duckartas iki 1949 buvo amerikiečių nelaisvėje. Grižęs dirbo žemės ūkio valdybose Bonoje ir Kölne.
L: P. Stankeras Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458