Joan Mitchell

Mitchell Joan (Džoana Mčel) 1925 02 12Čikaga 1992 10 30Paryžius, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos tapytoja. Viena žymiausių abstrakčiojo ekspresionizmo ir lyrinės abstrakcijos atstovų. 1944–50 studijavo Čikagos meno institute; jo garbės daktarė (1987). 1950 persikėlė į Niujorką, aktyviai dalyvavo Niujorko mokyklos tapytojų veikloje. 1954–55 keliavo po Europą, 1955–79 su pertraukomis gyveno Paryžiuje, artimai bendravo su tapytoju J.‑P. Riopelle’iu (jų kūryboje atsispindi abipusė įtaka). 1968 apsigyveno Vétheuil’aus miestelyje Prancūzijoje (netoli Giverny, kur yra kūręs C. Monet – vienas svarbiausių J. Mitchell įkvėpėjų; dailininkė t. p. žavėjosi H. Matisse’u, V. van Goghu).

J. Mitchell išsiskiria itin spontaniška tapysena didelio formato drobėse, psichinių procesų ir vidinių išgyvenimų perteikimu, jų kaitos greitu fiksavimu; kartais tapytoja vadinama abstrakčiąja impresioniste (impresionizmas). Dažniausiai kūrė iš trijų ar keturių segmentų sujungtus paveikslus, palikdama neužtapytus plotus, kuriuose esama tik minimalių prisilietimų prie paviršiaus (linijų ar pataškymų). Natūros įspūdis ar jo prisiminimas, vidinio pasaulio vaizdiniai drobėse perteikiami tapybinių gestų srautu ir spalvų chaosu, neiššifruojamomis užuominomis (kartais tai vien konvulsiški pirštų įspaudai, nerimastingos įstrižainės, kartais primena transformuotus medžio, augalo, tilto, peizažo ar interjero motyvus); paveikslai kelia stiprius išgyvenimus.

J. Mitchell tapybą paveikė muzika ir poezija (jos mamos, poetės Marion Strobel Mitchell, 1895–1966, W. Wordswortho, R. M. Rilke’s kūrybos įtaka, bendravimas su poetais Franku O’Hara, 1926–66, Johnu Ashbery, 1927–2017). Dailininkės kūriniuose atsispindi kai kurie romantinės lyrikos principai – jausmų proveržio ir savojo ribų peržengimo siekis, aliuzijos į patyrimo beribiškumą, paslaptingą užvaldančią vaizdinių tėkmę.

J. Mitchell ankstyvieji paveikslai tirštesnės struktūros ir tapysenos (Mechaninis pianinas 1958, Grandes Carrières, Skrajojantis olandas, abu 1961–62), vėlesniuose perteiktas tartum srūvantis, kaleidoskopinis spalvų pasaulis, sudėtingas sensorinis tikrovės patyrimas (Girolata, Be pavadinimo, abu 1964, triptikas Be pavadinimo 1967–68, Sodas, skirtas Audrey 1974), tragizmas (Be pavadinimo 1979, ciklas Tarp 1985, Be paukščių 1987–88, Saulėgrąžos 1990–91). Sukūrė pastelių, tapybos ant popieriaus, litografijų.

J. Mitchell tapysenos laisvumas, gestinės abstrakcijos (veiksmo tapyba) ribų plėtimas padarė įtaką abstrakčiojo ekspresionizmo vėlyvosioms atmainoms. Pelnė apdovanojimų (Paryžiaus miesto Didysis prizas už tapybą, 1991, kiti). 1993 Niujorke įkurtas J. Mitchell fondas.

2648

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką