Jogaila

Jogaila (Alessandro Guagnini kronikos Europos Sarmatijos aprašymas, 1578, iliustracija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Jogáila apie 1351(?)Vilnius (?) 1434 06 01Gorodok (dabar Horodok, Lvovo sr.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–81, 1382–92) ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila (lenk. Władysław II Jagiełło). Iš Gediminaičių. Titulavosi Lietuvos karaliumi (nuo 1377), Lietuvos aukščiausiuoju kunigaikščiu. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos, Tverės kunigaikščio Aleksandro Michailovičiaus dukters, vyriausiasis sūnus. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas prieš mirtį (1377) paskyrė Jogailą savo įpėdiniu. 1377–81 valdė su dėde Kęstučiu, kuris pripažino jį didžiuoju kunigaikščiu. 1379–81 kovojo su vyriausiojo brolio, pretendento į sostą, Polocko kunigaikščio Andriaus suorganizuota brolių Briansko kunigaikščio Dmitrijaus Algirdaičio ir Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio, t. p. Maskvos didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos ordino koalicija. Vidaus karo ir akcijų prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) inspiratorius buvo Vokiečių ordinas.

Ieškodamas išeities, 1379 09 29 su Vokiečių ordino, 1380 02 27 su Livonijos ordino atstovais Jogaila sudarė paliaubų sutartis (pirmąją sudarė ir Kęstutis); 05 31 su Vokiečių ordinu (slapta nuo Kęstučio) – Dovydiškių sutartį. Užsitikrinęs taiką su ordinais 1380 žygiavo pagelbėti Aukso ordos karo vadui Mamajui (su juo buvo sudaręs sąjungą prieš Maskvos didžiąją kunigaikštystę, nes ši rėmė Andrių), bet nespėjo atvykti. Kęstutis, sužinojęs apie Dovydiškių sutartį, 1381 11 nušalino Jogailą nuo valdžios, ištrėmė į Vitebską ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. 1382 06 12 Jogaila, remiamas brolių LDK sritinio kunigaikščio Skirgailos ir Severianų Naugardo kunigaikščio Kaributo, užėmė Vilnių (tuomet Kęstutis buvo išvykęs į Severianų Naugardą slopinti maišto prieš jį) ir susigrąžino didžiojo kunigaikščio valdžią. Siekdamas ją išlaikyti 07 06 prie Trakų su Vokiečių ordino atstovais sudarė Bražuolės sutartį, kuria kryžiuočiai parėmė Jogailą.

Jogailos antspaudas, naudotas 1386–1423

07 20 Jogailos ir Vokiečių ordino kariuomenė užėmė Trakus. Klasta buvo suimti Kęstutis ir jo sūnus Vytautas. Kęstutis 1382 08 pirmoje pusėje Krėvos pilyje buvo nužudytas. Jo tėvoniją Trakų kunigaikštystę Jogaila perdavė Skirgailai.

Už paramą ir taikai palaikyti Jogaila 10 31 Dubysos sutartimis Vokiečių ordinui atidavė Žemaitiją iki Dubysos, pažadėjo iš vokiečių priimti katalikybę ir derinti su ordinu užsienio politiką; sutartys nebuvo ratifikuotos ir neįsigaliojo. Vytautas 1382 rudenį iš Jogailos nelaisvės (iš Krėvos pilies) pabėgo pas kryžiuočius į Prūsiją ir gavo jų globą. Vokiečių ordinas, remdamas Vytautą, 1383 07 30 paskelbė Jogailai karą ir vėl bandė užkariauti Lietuvą. 1384 Jogaila, stengdamasis išardyti Vokiečių ordino didžiojo magistro ir Vytauto sąjungą, šiam leido grįžti į Lietuvą ir grąžino dalį Trakų kunigaikštystės – Gardiną su Valkavisku ir Palenkę.

Jogaila veda Lenkijos karalienę Jadvygą (Iliustruotojo metraščių sąvado miniatiūra, 16 a. antra pusė)

Jogailai valdant vienas aktualiausių uždavinių buvo Lietuvos krikštas. Motinos stačiatikės Julijonos rūpesčiu LDK atstovai nuo 1383 tarėsi su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dmitrijumi Doniečiu dėl Jogailos vedybų su Dmitrijaus dukterimi Sofija ir stačiatikybės įvedimo Lietuvoje. Jogaila priėmė lenkų didikų pasiūlymą vesti Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I dukterį Lenkijos karalienę (1384–99) Jadvygą ir asmenine unija sujungti (prišlieti) LDK su Lenkijos karalyste. 1385 08 14, dalyvaujant broliams ir Vytautui, Jogaila sudarė su Lenkijos atstovais Krėvos sutartį. 1386 02 15 pakrikštytas Vladislovo vardu, 02 18 vedė Jadvygą ir 03 04 karūnuotas Lenkijos karaliumi. Lenkų ponų reikalavimu iš pradžių vykdė politiką, kuria siekė panaikinti LDK atskirumą: Vilniaus seniūnu paskyrė lenkų didiką, į Vilniaus ir kitas svarbiausias pilis atsiuntė lenkų įgulas. 1386 numalšino Andriaus antrąjį maištą (dalyvavo Smolensko bajorai, rėmė Livonijos ordinas).

1387 pradžioje Jogaila su lenkų dvasininkais ir ponais pradėjo krikštyti lietuvius (Aukštaitijos). Įkūrė Vilniaus vyskupiją. 1387 02 17–21 Katalikų Bažnyčiai ir bajorams suteikė privilegijų, Vilniaus miestiečiams – savivaldos teisę (Jogailos privilegija Vilniaus vyskupui, Jogailos privilegija Lietuvos bajorams katalikams, Jogailos privilegija Vilniui). 02 22 raštu uždraudė katalikų santuoką su stačiatikiais, reikalavo, kad anksčiau susituokę su katalikais stačiatikiai pereitų į katalikybę. Lenkijos ponų pastangos pajungti LDK sukėlė šalyje pasipiktinimą ir Vytauto (1390–92 buvo pasitraukęs į Vokiečių ordiną) vadovaujamų Lietuvos bajorų pasipriešinimą. 1390–92 Jogailos vietininkui Lietuvoje Skirgailai ir lenkams nepajėgus atremti Vytauto ir jo sąjungininko Vokiečių ordino puolimų, Jogaila Astravos sutartimi 1392 grąžino Vytautui visą Trakų kunigaikštystę ir pavedė vietininko teisėmis valdyti LDK (valdydamas Vilnių šis faktiškai tapo didžiuoju kunigaikščiu). Nuo 1392 Jogaila su Vytautu buvo geri sąjungininkai, kartu sprendė santykių su Vokiečiu ordinu ir kitas problemas; Jogaila atsiųsdavo lenkų riterių dalinių paremti LDK kariniams žygiams į Rytus. 1401 Vilniaus–Radomo susitarimu oficialiai patvirtino Vytautui iki mirties Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią ir titulą; kad užsitikrintų tėvonines paveldimas teises į LDK sostą Jogaila pasiliko vyriausiąją valdžią (aukščiausiojo kunigaikščio titulą) LDK.

Karalius Jogaila ir karalienė Jadvyga krikštija Lietuvą (chromolitografija, 1861, dailininkas W. Gersonas; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Parėmė žemaičių 1409 sukilimą prieš Vokiečių ordino valdžią, dėl to ordinas 08 06 paskelbė Lenkijai karą; su juo pradėjo kariauti ir LDK. Žalgirio mūšyje (1410 07 15) Jogaila buvo sąjungininkų kariuomenės, sumušusios Vokiečių ordino pajėgas, nominalus vyriausiasis vadas.

valdovų Jogailos ir Vytauto Horodlės aktas (Krokuvos nacionalinis muziejus)

1413 10 02 Horodlės susitarimu pripažinta LDK teisė ir po Vytauto Didžiojo mirties turėti savo didįjį kunigaikštį, išrinktą su Lenkijos karaliaus žinia. 1413 Jogaila su Vytautu vadovavo žemaičių krikštijimui. 1411–22 su Vytautu karinėmis (1414, 1422 karai) ir diplomatinėmis priemonėmis (daugiausia 1414–18 Konstanco bažnytiniame susirinkime) kovojo dėl Vokiečių ordino užgrobtų LDK ir Lenkijos (Rytų Pamario) žemių. LDK kovą baigė 1422 Melno taika. Būdamas vienas svarbiausių Lucko suvažiavimo (1429) veikėjų Jogaila iš pradžių parėmė sumanymą karūnuoti Vytautą. Lenkų ponų spaudžiamas vėliau tam priešinosi, nors į neįvykusią karūnaciją atvyko. Vytautui mirus (1430) didžiuoju kunigaikščiu patvirtino brolį Švitrigailą. Vėliau vykdė Lenkijos ponų politiką, kuria buvo siekiama nuversti Švitrigailą, ketinantį vainikuotis Lietuvos karaliumi, ir LDK padaryti Lenkijos karalystės vasale; lenkų ponai užgrobė LDK valdomas Vakarų Podolę ir Voluinės pasienio pilis. Per paskutinį apsilankymą Lietuvoje Jogaila 1432 Gardino sutartimi didžiuoju kunigaikščiu patvirtino pusbrolį Žygimantą Kęstutaitį.

Jogailos įgaliojimas pasiuntiniams Konstanco susirinkime kviesti popiežių ir Šventosios Romos imperijos imperatorių teisėjais ginče su Vokiečių ordinu (1418 01 08, Vilnius; Krokuvos nacionalinis muziejus)

Valdydamas Lenkiją Jogaila 1387 prie jos baigė prijungti vadinamąją Raudonąją Rusią (Vakarų Ukrainos sritį Galiciją). Iš Moldovos valdovo Aleksandro Gerojo Lvove priėmė vasalo ištikimybės priesaiką. 1400 atnaujino Krokuvos universitetą (vėliau pavadintas Jogailos vardu). 1404 05 23 Raciążo sutartimi atnaujino 1343 Kaliszo taikos sutartį su Vokiečių ordinu; 1405 iš ordino išpirko Dobrynės žemę. Vėliau kovojo su Vokiečių ordinu dėl Pavyslio ir Rytų Pamario žemių.

Jogaila su Sofija Alšėniške (piešinys tušu pagal Aleksandro Lesserio metalo raižinį iš kunigaikščio Čartoryskio grafikos rinkinio Paryžiuje; Varšuvos nacionalinis muziejus)

Lenkų antihusitų, ypač Bažnyčios (vyskupo Z. Oleśnickio), verčiamas ir vengdamas konflikto su popiežiumi, 1420–21 atsisakė husitų jam siūlomo Čekijos karaliaus sosto, 1424 04 09 ediktu uždraudė Lenkijos gyventojams remti husitus. 1426 sutartimi sustiprino Mazovijos kunigaikštystės priklausomybę nuo Lenkijos. 1430 03 04 Jedlnios ir 1433 Krokuvos privilegijomis išplėtė šlėktų teises, bet po savo mirties Jedlnios privilegija garantavo vienam iš sūnų (su ketvirtąja žmona Sofija Alšėniške, m. 1461, turėjo Vladislovą ir Kazimierą, tapo Jogailaičių dinastijos pradininku) karaliaus sostą; jis turėsiąs būti ir LDK valdovas. Buvo vedęs 4 kartus – antroji žmona – Cilli grafo dukra Ona (m. 1416), trečioji – lenkų didiko našlė Elzbieta Granowska (m. 1420). Lenkijos politikai Jogaila suteikė pastovumo ir saikingumo, antikryžiuotišką kryptį. Jo politika padėjo atremti vokiečių feodalų ekspansiją į Rytus, orientavo Lietuvą į Vakarus, kartu sudarė prielaidas ir sąlygas LDK savarankiškumui ir integralumui silpninti. Šios politikos tolesnės raidos rezultatas buvo 1569 Liublino unija.

Jogailos antkapinis paminklas Vavelio katedroje (Aleksandro Lesserio piešinys tušu, 19 a. antra pusė, Varšuvos nacionalinis muziejus)

Jogailos skulptūra ant Žalgirio monumento Krokuvos J. Matejkos aikštėje (pastatytas 1910, skulptorius A. Vivulskis, 1939 nugriautas, 1976 atstatytas, skulptorius Marianas Koneczny)

L: Jogaila Kaunas 1935 21991; A. Nikžentaitis Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėje Vilnius 2002; K. Szajnocha Jadwiga i Jagiełło Warszawa 1905; A. Prochaska Król Władysław Jagiełło 2 t. Kraków 1908; S. M. Kuczyński Król Jagiełło 1351–1434 Warszawa 1985; J. Krzyżaniakowa, J. Ochmański Władysław II Jagiełło Wrocław 1990.

683

2326

415

-Vladislovas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką