Jogáilos privilègija Lietuvõs bajõrams katalkams suteikta 1387 02 20.
Jogaila (Alessandro Guagnini kronikos Europos Sarmatijos aprašymas, 1578, iliustracija, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Garantavo bajorams jų tėvonijų nuosavybės teisę, pažadėjo neatimti tėvonijų iš bajorų našlių, neištekėjusių antrą kartą, patvirtino giminaičių paveldėjimo teisę (jos ribos tiksliau nenurodytos), leido be varžymo tekinti dukras, giminaites, našles. Bajorai karo prievolę turėjo atlikti iš savo išteklių, buvo atleisti nuo dalies angarijų (kelių tiesimo ir kitų darbų), bet palikta pilių statymo ir taisymo prievolė. Jie, kaip ir visi gyventojai, buvo įpareigoti gaudyti didžiajam kunigaikščiui priešiškus ar nusikaltusius asmenis. Lenkijos pavyzdžiu numatyta, kad vietininko teisme dalyvautų bajorų tarėjas (praktiškai tai nebuvo daroma). Visos šios teisės taikytos tik apsikrikštijusiems katalikams, katalikybės atsisakęs asmuo jas prarasdavo. Įtatymu garantuodama bajorų žemėvaldos apsaugą, privilegija kartu faktiškai panaikino tokią garantiją valstiečių žemės nuosavybei – šią gynė tik paprotinė teisė. Pagal Jogailos privilegiją pradėta įforminti bajorų luomą.
Ši, kaip ir Jogailos privilegija Vilniaus vyskupui ir Jogailos privilegija Vilniui, yra pirmosios žinomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių privilegijos.
683